Iš pirmo žvilgsnio skamba keistai: pilti degtinę ne į taurelę, o į skalbinius. Tačiau internete vis dažniau plinta buitiniai patarimai, kuriuose šis skaidrus alkoholis vadinamas netikėtu pagalbininku kovojant su nemaloniais kvapais drabužiuose.
Idėja paprasta: dėl alkoholio degtinė gali padėti sumažinti bakterijų sukeltą kvapą ir atgaivinti kai kuriuos audinius. Būtent dėl to šis triukas dažnai minimas kalbant apie sportinius drabužius, rankšluosčius, tekstilę, kuri ilgiau gulėjo spintoje, ar rūbus, kurie net po skalbimo vis dar turi nemalonų kvapą.
Vis dėlto svarbu suprasti vieną dalyką: degtinė nėra stebuklinga priemonė ir nepakeičia įprasto skalbiklio. Ji gali padėti tam tikrose situacijose, bet neturėtų būti naudojama neapgalvotai, ypač su jautriais, spalvotais ar brangiais audiniais.
Kodėl apskritai kalbama apie degtinę skalbiniuose
Degtinė dažniausiai turi apie 40 procentų alkoholio. Alkoholis gali veikti kaip dezinfekuojanti ir kvapus mažinanti priemonė, todėl buitiniuose triukuose jis kartais naudojamas ne tik paviršiams, bet ir tekstilei atgaivinti.
Nemalonus drabužių kvapas dažnai atsiranda ne todėl, kad audinys tiesiog „nešvarus“, o todėl, kad jame lieka bakterijų, prakaito, riebalų ir skalbimo priemonių likučių. Ypač tai būdinga sintetiniams sportiniams drabužiams, kurie greitai sugeria kvapus ir kartais net po skalbimo nekvepia taip gaiviai, kaip norėtųsi.
Štai čia ir atsiranda šio triuko logika. Alkoholis gali padėti sumažinti kvapus sukeliančių mikroorganizmų kiekį, o išgaruodamas neturėtų palikti stipraus savo kvapo. Dėl to degtinė kai kuriems žmonėms atrodo kaip greitas ir neįprastas būdas atgaivinti tekstilę.
Kaip šis triukas paprastai naudojamas
Vienas dažniausiai minimų būdų — į skalbimą įpilti nedidelį kiekį degtinės kartu su įprasta skalbimo priemone. Dažnai nurodoma maždaug trečdalis puodelio degtinės, tačiau nereikėtų persistengti. Daugiau šiuo atveju nebūtinai reiškia geriau.
Drabužiai sudedami į skalbimo mašiną, įpilama įprasto skalbiklio, o tada papildomai įpilama šiek tiek degtinės. Kai būgnas prisipildo vandens, kai kurie pataria sustabdyti programą ir leisti skalbiniams pamirkti maždaug valandą. Po to skalbimo ciklas tęsiamas kaip įprasta.
Teigiama, kad toks būdas gali padėti, kai rūbai turi užsistovėjusį, prakaito ar drėgmės kvapą. Svarbiausia, kad po skalbimo neturėtų likti alkoholio kvapo, nes jis išgaruoja ir išsiplauna kartu su vandeniu.
Kuriais atvejais tai gali būti naudinga
Šis triukas labiausiai siejamas su drabužiais, kurie nemaloniai kvepia net po įprasto skalbimo. Tai gali būti sportinė apranga, darbo drabužiai, rankšluosčiai, tekstilė po kelionių arba daiktai, kurie ilgai gulėjo drėgnesnėje vietoje.
Kai kurie žmonės degtinę naudoja ir kaip greitą tekstilės atgaivinimo priemonę be skalbimo. Pavyzdžiui, labai praskiestą alkoholį purškia ant audinio ir leidžia jam išdžiūti. Tačiau toks būdas reikalauja dar daugiau atsargumo, nes ne visi audiniai vienodai reaguoja į alkoholį.
Jeigu drabužis brangus, ryškios spalvos, šilkinis, vilnonis, su dekoracijomis ar jautrios struktūros, tokį eksperimentą geriau pamiršti arba pirmiausia išbandyti labai mažoje, nematomoje vietoje. Buitiniai triukai gali padėti, bet jie neturi sugadinti daikto, kurį norite išgelbėti.
Ko degtinė nepadarys
Nors šis metodas skamba įspūdingai, nereikėtų manyti, kad degtinė išspręs visas skalbinių problemas. Ji nepašalins visų dėmių, nepakeis kokybiško skalbiklio ir nepadarys stebuklo su smarkiai užterštais drabužiais.
Jei ant audinio yra riebalų, padažo, kraujo, žolės ar kitų sunkesnių dėmių, reikės specialaus dėmių valiklio arba tinkamo išankstinio apdorojimo. Degtinė labiau siejama su kvapų mažinimu, o ne su rimtu dėmių šalinimu.
Taip pat ji neišspręs problemos, jei nemalonus kvapas kyla ne iš drabužių, o iš pačios skalbimo mašinos. Jeigu būgnas, gumos ar skalbiklio stalčius yra apsinešę nešvarumais, rūbai gali skleisti kvapą net ir po geros programos. Tokiu atveju pirmiausia reikia išvalyti pačią skalbyklę.
Atsargumas svarbiau už triuką
Naudojant bet kokią neįprastą priemonę skalbiniuose, svarbu nepamiršti saugumo. Alkoholis yra degus, todėl jo nereikėtų pilti dideliais kiekiais, naudoti šalia atviros liepsnos ar bandyti džiovinti stipriai alkoholiu sudrėkintų audinių labai karštoje aplinkoje.
Taip pat nereikėtų naudoti aromatizuotos, saldintos ar spalvotos degtinės. Jei jau pasirenkamas toks metodas, tinka tik paprasta, skaidri degtinė be priedų. Saldūs ar kvapnūs priedai gali palikti likučių, o tai skalbiniams tikrai nereikalinga.
Prieš bandant šį triuką verta pradėti nuo mažo kiekio ir paprastesnių audinių. Geriau išbandyti ant rankšluosčio ar sportinių marškinėlių, o ne ant mėgstamo švarko ar brangios suknelės.
Kodėl po skalbimo neturėtų likti alkoholio kvapo
Vienas dažniausių klausimų — ar drabužiai po tokio skalbimo nekvepės alkoholiu. Teoriškai neturėtų, nes alkoholis skalbimo metu praskiedžiamas vandeniu, išskalaujamas ir išgaruoja. Jei naudojamas nedidelis kiekis, stipraus kvapo likti neturėtų.
Vis dėlto jei degtinės įpilama per daug arba skalbimo programa labai trumpa, rezultatas gali būti ne toks malonus. Todėl nereikėtų paversti šio metodo nuolatiniu įpročiu ar naudoti jo kiekvienam skalbimui. Tai labiau vienkartinis pagalbinis triukas specifinei problemai.
Kasdieniam skalbimui geriau rinktis tinkamą skalbiklį, neperkrauti skalbyklės, naudoti tinkamą temperatūrą ir reguliariai valyti skalbimo mašiną. Dažnai būtent šie paprasti dalykai lemia, ar skalbiniai kvepia gaiviai.
Kada geriau rinktis kitus būdus
Jeigu drabužiai nuolat turi nemalonų kvapą, vien degtinė problemos neišspręs. Tokiu atveju verta patikrinti, ar skalbiniai nėra per ilgai laikomi drėgni būgne, ar skalbyklė neperkraunama, ar naudojama pakankama temperatūra ir ar skalbiklis tinkamas konkrečiam audiniui.
Rankšluosčiams ir sportinei aprangai kartais reikia atskiro skalbimo režimo. Sintetiniai audiniai gali kaupti prakaito likučius, todėl jiems padeda specialūs sporto drabužiams skirti skalbikliai. Rankšluosčiams svarbu neleisti ilgai džiūti drėgnoje patalpoje, nes tada kvapas gali grįžti labai greitai.
Taip pat verta prisiminti, kad per didelis minkštiklio kiekis gali pabloginti situaciją. Minkštiklis gali palikti plėvelę ant audinio, kuri sulaiko kvapus ir mažina rankšluosčių sugeriamumą. Kartais skalbiniai nekvepia gaiviai ne todėl, kad jiems trūksta priemonių, o todėl, kad jų naudojama per daug.
Keistas, bet logiškas triukas
Skalbinių valymas degtine iš pirmo žvilgsnio skamba kaip interneto pokštas. Tačiau šiame patarime yra logikos: alkoholis gali padėti mažinti kvapus, o tinkamai naudojamas nedideliais kiekiais neturėtų palikti stipraus kvapo ant drabužių.
Vis dėlto šį metodą reikia vertinti blaiviai. Tai nėra universalus sprendimas, ne dėmių valiklis ir ne kasdienio skalbimo pakaitalas. Jis gali būti naudingas tada, kai drabužiai po skalbimo vis dar turi užsistovėjusį ar prakaito kvapą, bet netinka visiems audiniams ir visoms situacijoms.
Jeigu norite išbandyti, pradėkite atsargiai: mažas kiekis, paprasti audiniai ir jokių eksperimentų su brangiais drabužiais. Tuomet šis neįprastas triukas gali tapti dar vienu buitiniu būdu, kuris praverčia tada, kai įprastas skalbimas nepadeda.
Kartais skalbiniams reikia ne stipresnio kvapiklio, o priemonės, kuri pašalina patį kvapo šaltinį. Ir būtent todėl degtinė atsidūrė ne tik baro lentynoje, bet ir kai kurių žmonių skalbimo gudrybių sąraše.
Nepraleiskite svarbiausių naujienų
Užsiprenumeruokite ir kiekvieną rytą gaukite svarbiausių dienos straipsnių santrauką.
