Egzaminas, darbo pokalbis ar viešas kalbėjimas dažnam sukelia pažįstamą reakcijų grandinę: širdis ima plakti greičiau, delnai sudrėksta, kvėpavimas pasidaro paviršutiniškas. Tačiau dalis žmonių pastebi dar vieną keistą pojūtį – netikėtai atšąlantį nosies galiuką. Pasirodo, tai nėra vaizduotės žaidimas.
Mokslininkai aiškina, kad stipraus streso metu nosies odos temperatūra gali sumažėti net keliais laipsniais. Tyrimai rodo, jog kritimas gali siekti maždaug 3–6 laipsnius Celsijaus. Šis reiškinys turi net atskirą pavadinimą – „nosies panirimas“.
Kodėl stresas „atšaldo“ nosį
Už šią reakciją atsakinga autonominė nervų sistema – organizmo valdymo mechanizmas, kuris veikia be sąmoningo žmogaus įsikišimo. Kai smegenys užfiksuoja grėsmę, nesvarbu, ar ji fizinė, ar socialinė, aktyvuojama vadinamoji „kovok arba bėk“ reakcija.
Jos metu organizmas perskirsto kraujotaką. Kraujas nukreipiamas į raumenis ir gyvybiškai svarbius organus, kurie galėtų padėti susidoroti su pavojumi. Tuo pat metu mažiau prioritetinėse srityse, pavyzdžiui, odoje, kraujagyslės susiaurėja.
Šis procesas vadinamas vazokonstrikcija – kraujagyslių susitraukimu. Kai į nosies galiuką priteka mažiau šilto kraujo, temperatūra natūraliai krinta, o žmogus pajunta šalčio pojūtį.
Evoliucijos palikimas
Specialistai pabrėžia, kad ši reakcija nėra atsitiktinė. Tai evoliucijos metu susiformavęs mechanizmas, padėjęs mūsų protėviams išgyventi pavojingose situacijose.
Manoma, jog sumažėjusi kraujotaka veido srityje leido daugiau deguonies ir energijos skirti regai bei klausai. Kitaip tariant, kūnas automatiškai stiprino pojūčius, svarbiausius galimai grėsmei atpažinti.
Nors šiandien retas susiduria su tiesioginiu fiziniu pavojumi, organizmas į socialinį stresą reaguoja panašiai kaip į realią grėsmę.
Pokyčiai įvyksta per kelias sekundes
Nosies temperatūros kritimas fiksuojamas naudojant infraraudonųjų spindulių termografiją – technologiją, leidžiančią bekontakčiu būdu stebėti odos šilumą. Tyrimai rodo, kad ši reakcija gali pasireikšti labai greitai, kartais vos per 10–30 sekundžių nuo streso pradžios.
Pastebima ir dar viena įdomi tendencija: nosies temperatūra gali ryškiau kristi socialinio streso metu, pavyzdžiui, kai žmogus jaučia, jog yra vertinamas kitų.
Praktinis pritaikymas
Kadangi šie temperatūros pokyčiai atspindi realią fiziologinę būseną, mokslininkai juos vertina kaip potencialų objektyvų streso rodiklį. Termografija jau taikoma srityse, kuriose itin svarbus dėmesys ir emocinė būsena – pavyzdžiui, vertinant pilotų ar skrydžių vadovų psichologinę apkrovą.
Tyrėjų teigimu, derinant termografinius duomenis su širdies ritmo ir kvėpavimo stebėsena, galima gana tiksliai nustatyti, ar žmogus patiria stresą.
Netikėtai atšalusi nosis, pasirodo, gali būti ne tik nemalonus pojūtis, bet ir tylus organizmo signalas, kad įtampa pasiekė aukštesnį lygį. Kūnas dažnai sureaguoja greičiau, nei pats žmogus spėja tai sąmoningai įvardyti.
Šaltinis: https://portal.abczdrowie.pl/tak-sprawdzisz-czy-jestes-zestresowany-naukowcy-radza-dotknij-swojego-nosa/7256442904304064a
