Ar kada pagalvojote, kiek kartų per dieną paliečiate paprastą kasos kvitą? Įmetate į piniginę, laikote kišenėje, kartais pametate, kartais išmetate. Tačiau tyrėjai perspėja: tai nėra tik popierius. Dalis kvitų gali išskirti medžiagas, kurios veikia mūsų hormonų sistemą — ir mes apie tai dažniausiai net nesusimąstome.
Mokslininkai dabar siūlo naują sprendimą. Jis gali visiškai pakeisti tai, kaip gaminamas kvitų popierius, ir sumažinti cheminį poveikį, su kuriuo susiduriame kiekvieną dieną.
Kodėl kvitai gali būti pavojingi?
Dauguma kvitų spausdinami ant vadinamojo terminio popieriaus. Tai karščiui jautri medžiaga, padengta specialiomis cheminėmis dangomis, kurios spausdinimo metu patamsėja ir sukuria tekstą. Problema ta, kad šiose dangose dažnai naudojami bisfenoliai (tarp jų ir BPA) — junginiai, siejami su hormonų veiklos sutrikimais.
Šis popierius:
- nuolat laikomas rankose,
- keliauja į pinigines, krepšius, stalčius,
- dažnai liečiamas be jokios apsaugos.
Tai yra vienas iš dažniausių kasdienio kontakto su cheminėmis medžiagomis šaltinių.
Kvitai be BPA: kaip tai įmanoma?
Žurnale „Science Advances“ paskelbtame tyrime mokslininkų komanda pasiūlė visiškai kitokį terminio popieriaus sprendimą. Vietoj bisfenolių jie panaudojo augalinės kilmės molekules, gaunamas iš medienos ir cukrų.
Vienas tyrimo autorių Jeremy Luterbacheris paaiškino: tikslas buvo sukurti tokį pat patikimą popierių, tačiau su medžiagomis, kurių toksiškumas — minimalus arba visiškai neegzistuojantis.
Augalai — naujosios technologijos pagrindas
Pagrindinis proveržis — ligninas. Tai polimeras, kuris suteikia medienai tvirtumo ir natūraliai turi savybių, leidžiančių reaguoti į karštį ir keisti spalvą. Jo yra daug, jis atsinaujinantis, o didelė dalis paprasčiausiai laikoma atliekomis.
Tačiau ligninas natūraliai netinka spausdinimui — jis tamsus, nestabilus, sunkiai prognozuojamas. Tyrėjai atrado naują ekstrahavimo metodą, leidžiantį gauti šviesesnes, vienodesnes lignino molekules. Taip jos pradėjo elgtis stabiliau ir tapo tinkamos terminėms dangoms.
Kad spausdinimas vyktų tinkamoje temperatūroje, komanda panaudojo karščiu aktyvuojamą „jautrintoją“, pagamintą iš augalinių cukrų. Rezultatas — danga, kurią galima naudoti realiuose spausdintuvuose.
Ar tokie kvitai tikrai veikia?
Bandymų atsakymas — taip. Kaitinamos dangos išgauna aiškų, kontrastingą tekstą, kuris laikui bėgant neišnyksta ir neblunka. Popierius išliko stabilus, o spausdinimas — aiškus.
Nors kontrastas kol kas dar nepralenkia gerai optimizuoto komercinio popieriaus, naujoji technologija patenka į praktiškai naudojamą standartą. Tai svarbus žingsnis — nes pramonė nepriims medžiagos, kuri menkiausiai sunkiau skaitoma.
Svarbiausia – ženkliai mažesnis poveikis hormonams
Šio tyrimo esmė — saugumas. Biologiniai bandymai parodė, kad:
- lignino pagrindu sukurti junginiai sukėlė estrogeno tipo reakcijas šimtus ar tūkstančius kartų silpnesnes nei BPA,
- augalinių cukrų priedai išvis nesukėlė matomo estrogeninio aktyvumo.
Tai aiškiai rodo: bisfenoliai nėra būtini, kad kvitai veiktų. Yra būdų gauti tą patį rezultatą — be kasdienio papildomo cheminių medžiagų poveikio.
Ką tai reiškia mums visiems?
Šiandien kvitai vis dar yra vienas iš labiausiai liečiamų, beveik nepastebimų kasdienių objektų. Jei tokio tipo sprendimai bus įgyvendinti plačiai, galėsime:
- sumažinti ilgalaikį hormonų trikdžių rizikos šaltinį,
- nenaudoti potencialiai pavojingų priedų,
- pasinaudoti atsinaujinančiomis žaliavomis.
Tai dar ne galutinis sprendimas — technologijai reikia papildomų bandymų ir pritaikymo pramonei. Tačiau kryptis aiški: ateityje kvitai gali tapti žymiai saugesni, o mes net nepastebėsime, kada tai įvyks.
Šaltinis: https://www.science.org/doi/10.1126/sciadv.adw9912
