Spalio paskutinį sekmadienį – 2025 m. spalio 26 d. – Europos Sąjungoje laikrodžiai vėl pasukti valandą atgal, žymėdami žiemos laiko pradžią. Tačiau šis ritualas, įvestas energijos taupymui per Pirmąjį pasaulinį karą, vis labiau kelia klausimų: jis sutrikdo miegą, didina avarijų riziką ir nebeturi didelės naudos moderniame pasaulyje. Kol ES diskutuoja panaikinimą, daugelis šalių jau atsisakė vasaros laiko (DST), pasirinkdamos stabilumą. Šiame straipsnyje aptariame, kurios valstybės tai padarė, kodėl ir kokios pamokos Lietuvai, remdamiesi naujausiais duomenimis, kad suprastumėte, kaip laiko keitimas veikia sveikatą, ekonomiką ir kasdienybę.
Vasaros laiko istorija: nuo taupymo iki sveikatos krizės
Vasaros laikas – laikrodžių sukimas į priekį pavasarį ir atgal rudenį – gimė 1916 m. Vokietijoje, siekiant išnaudoti saulės šviesą ir taupyti energiją karo metu. Idėją pasiūlė Benas Franklinas dar 1784 m., bet ji įsitvirtino per pasaulinius karus. Šiandien 40 % šalių naudoja DST, daugiausia Europoje, Šiaurės Amerikoje ir dalyse Pietų Amerikos. Tačiau tyrimai rodo, kad energijos taupymas minimalus – vos 0,5–1 % elektros – o neigiami efektai dideli: miego sutrikimai didina širdies priepuolių riziką 24 %, o eismo įvykių – 6 %. ES 2019 m. balsavo už panaikinimą, bet susitarimo nėra: 84 % europiečių nori pabaigos, bet šalys nesutaria, ar laikytis vasaros ar žiemos laiko.
Šalys, kurios atsisakė vasaros laiko: nuo Islandijos iki Rusijos
Daugybė valstybių jau gyvena be sukiojimo, dažnai dėl geografijos, ekonomikos ar sveikatos. Štai pagrindinės:
- Islandija (nuo 1968 m.): Šiaurinėje padėtyje vasarą beveik visą parą šviesu, žiemą – tamsu, tad DST beprasmis. Stabilus laikas gerina miegą ir mažina depresiją, kurią sukelia tamsa.
- Rusija (nuo 2011 m.): Atsisakė dėl didelės teritorijos – skirtingi regionai turi skirtingus saulėtekio laikus. Tai sumažino avarijų 10 % ir pagerino darbo produktyvumą.
- Turkija (nuo 2016 m.): Prezidentas Erdoganas pavadino DST „kolonijiniu palikimu“. Stabilus laikas taupo energiją (mažiau apšvietimo) ir mažina stresą.
- Baltarusija (nuo 2011 m.): Sekė Rusijos pavyzdžiu – ekonominiai ryšiai su kaimynais reikalauja stabilumo. Mažiau trikdžių transportui ir prekybai.
- Grenlandija (nuo 2023 m.): Išskyrus JAV bazę Thule, kuri laikosi DST. Geografija (artimas polius) daro sukiojimą beprasmį.
- Marokas (iš dalies): Nekečia per Ramadaną (2025 m. vasario 23 d. – balandžio 6 d.), bet kitaip stabilus – religiniai ir sveikatos motyvai.
Pastaraisiais metais:
- Brazilija (2019 m.): Atsisakė dėl mažo taupymo ir didelės avarijų rizikos.
- Fidžis (2021 m.): Stabilizavo dėl ekonomikos – mažiau trikdžių turizme.
- Paragvajus (2024 m.): Naujausias pavyzdys – sveikatos priežiūra ir energijos efektyvumas.
Iš viso daugiau nei 140 šalių naudojo DST, bet pusė jų atsisakė. Azijoje (pvz., Kinija nuo 1991 m., Indija nuo 1945 m.) sukiojimo nėra dėl ekvatorinio klimato.
Pilną sąrašą rasite šio straipsnio kitame puslapyje (žr. apačioje).
Kodėl šalys atsisako: sveikata, ekonomika ir aplinka
Sveikata – pagrindinis motyvas: laiko keitimas sutrikdo cirkadinį ritmą, didindamas širdies ligų riziką 8–10 %, insultų – 6 % ir savižudybių – 11 %. Vaikams ir senjorams poveikis didesnis – miego trūkumas silpnina imunitetą. Ekonomika: avarijos po keitimo kainuoja milijardus (JAV – 1 mlrd. dolerių per metus). Energijos taupymas – mitas: LED lempos ir saulės energija pakeitė situaciją. Aplinka: stabilus laikas mažina šviesos taršą. ES diskusijose Lietuva palaikytų žiemos laiką – natūralesnį saulėtekį ryte.
ES ir pasaulio perspektyvos: ar laukia pabaiga?
ES 2019 m. sprendimas panaikinti DST įstrigo dėl nesutarimų: 53 % nori vasaros laiko, 27 % – žiemos. 2025 m. diskusijos tęsiasi – galimas sprendimas 2026 m. Ukraina planuoja atsisakyti nuo 2025 m. kovo, bet Zelenskis dar nepasirašė. JAV: „Sunshine Protection Act“ siūlo nuolatinį vasaros laiką, bet Kongresas delsia. Jei ES panaikins, Lietuva turės pasirinkti – žiemos laikas artimesnis gamtai.
Kaip tai veikia kasdienybę: privalumai ir minusai stabilaus laiko
Stabilus laikas:
- Privalumai: Geresnis miegas, mažiau avarijų, stabilūs darbo grafikai.
- Minusai: Žiemą tamsūs rytus, vasarą ankstyvus saulėlydžius.
Lietuvoje: žiemos laikas suteikia daugiau ryto šviesos, bet vasarą – vėlesnius vakarus. Atsisakymas galėtų sumažinti stresą 15–20 %.
Laikrodžių sukiojimas – praeities reliktas: šalys kaip Islandija ir Rusija rodo, kad stabilumas veikia. Lietuvai – proga diskutuoti 2026 m. Pasirinkite žiemos laiką – natūralumą kasdienybei.
Toliau skaitykite kitame puslapyje.
