Tai automobilis, kuris kadaise simbolizavo laisvę, keliones ir paprastumą. Dabar jis grįžta į kelius – atpažįstamas iš pirmo žvilgsnio, bet kardinaliai pasikeitęs ten, kur puristams skauda labiausiai. „Volkswagen“ nusprendė dar kartą paliesti ikoną ir 1966 metų „Bulli“ sugrąžinti ne kaip muziejinį eksponatą, o kaip modernų elektromobilį. Rezultatas kelia ir susižavėjimą, ir tylų nepasitenkinimą.
Daugiau nei du dešimtmečius Bremene rengiama klasikinių automobilių paroda laikoma savotišku sezono atidarymu kolekcininkams ir restauravimo meistrams. Šių metų renginyje būtent čia dėmesio centre atsidūrė tai, ko daugelis nesitikėjo – Volkswagen pristatytas elektrinis „Bulli“, paremtas legendiniu VW T1. Konkrečiai – 1966 metų „Samba“ versija, kuri buvo ne tik restauruota, bet ir visiškai perkonstruota pagal šiuolaikinius elektromobilio standartus.
Projektas, vadinamas „e-Bulli“, aiškiai parodo, kur šiandien juda klasikos interpretacijos riba. Išoriškai automobilis išlaiko dviejų spalvų schemą ir siluetą, kuris dešimtmečius kėlė šypsenas. Tačiau po kėbulu – visiškai kitas pasaulis. Vietoje originalaus 32 kW benzininio variklio čia dirba elektrinė pavara, išvystanti 61 kW ir 212 Nm sukimo momentą – beveik dvigubai daugiau nei anuomet galėjo pasiūlyti originalas. Tai skaičiai, artimi ankstyvajam VW e-Up, ir jie iš esmės pakeičia „Bulli“ charakterį.
Energiją tiekia 58 kWh akumuliatorius, galintis priimti iki 100 kW įkrovimo galią. Tokia talpa leidžia šiam retro furgonui tapti ne tik parodų žvaigžde, bet ir realiai važiuojančiu automobiliu, pritaikytu šiandienos eismui. Važiuoklė ir stabdžiai taip pat buvo modernizuoti, kad atitiktų išaugusį našumą – kompromisų saugumo srityje čia nepalikta.
Išorėje pokyčiai subtilūs, bet akylas žvilgsnis juos pastebės. LED priekiniai žibintai su skaidriais gaubtais akivaizdžiai išduoda šiuolaikinę kilmę, nors originalus dizainas sąmoningai nebuvo ištrintas. Spalvinė schema – oranžinė su matiniais smėlio atspalviais – balansuoja tarp nostalgijos ir modernios interpretacijos.
Didžiausios diskusijos, kaip ir buvo galima tikėtis, kyla pažvelgus į saloną. Išliko plonas, beveik vertikalus vairas, apvalus prietaisų skydelis ir net radijas, nors dabar jis turi skaitmeninį ekraną ir ridos indikatorių. Tačiau čia pat – moderni elektroninė pavarų perjungimo svirtis iš „e-Up“, aptraukta oranžine oda ir įmontuota ten, kur anksčiau buvo paprastas, mechaniškas sprendimas. Tai detalė, kuri puristus verčia kilstelėti antakius ir suabejoti, ar riba tarp restauracijos ir perinterpretavimo nebuvo peržengta.
Vis dėlto „Volkswagen“ žinutė aiški. Tai ne bandymas atkurti praeitį iki paskutinio varžtelio, o demonstracija, kaip ikonos gali būti perkeltos į elektrinę erą. Klasikinis „Bulli“ ir toliau kelia emocijas, tačiau dabar jos dviprasmiškos. Vieniems tai drąsus ir pagarbus žingsnis, kitiems – pernelyg modernus įsikišimas į tai, kas turėjo likti nepaliesta. Aišku viena: 1966-ųjų legenda sugrįžo, bet tyliai važiuoja jau visai kitu keliu.
