Lietuviai už internetą moka beveik mažiausiai Europoje: tačiau ši gera žinia turi nematomą kainą

Lietuva jau daugelį metų laikoma viena patraukliausių Europos šalių pagal interneto kainą. Naujausias tarptautinis fiksuoto interneto kainų tyrimas rodo, kad mūsų šalis pagal vidutinę mėnesio kainą užima antrą vietą Europos Sąjungoje ir 27 vietą pasaulyje. Tai reiškia, kad lietuviai už namų internetą moka gerokai mažiau nei daugelio Vakarų Europos valstybių gyventojai.

Tyrimo duomenimis, vidutinė fiksuoto interneto kaina Lietuvoje siekia kiek daugiau nei 15 eurų per mėnesį. Pigesnis internetas Europos Sąjungoje šiuo metu fiksuojamas tik Rumunijoje, kur vidutinė kaina yra kiek daugiau nei 7 eurai. Tuo metu Nyderlanduose gyventojai už interneto paslaugas vidutiniškai moka beveik 51 eurą, Suomijoje – apie 50 eurų. Kaimyninėje Lenkijoje vidutinė kaina siekia kiek daugiau nei 18 eurų, o Latvijoje – beveik 21 eurą.

Iš pirmo žvilgsnio tai puiki žinia vartotojams. Maža kaina reiškia, kad internetas Lietuvoje išlieka prieinamas daugumai gyventojų, o tai ypač svarbu, kai vis daugiau kasdienių paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę. Tačiau interneto tiekėjai perspėja, kad tokia situacija turi ir kitą pusę – norint išlaikyti kokybišką ryšį, vien žemų kainų nepakanka.

Pigus internetas tapo Lietuvos pranašumu

Lietuva išsiskiria ne tik maža interneto kaina, bet ir gana gerai išvystyta ryšio infrastruktūra. Daugelyje miestų ir miestelių gyventojai gali naudotis šviesolaidiniu internetu, o konkurencija tarp tiekėjų daugelį metų spaudė kainas žemyn. Būtent dėl to vartotojai priprato prie palyginti nedidelių mėnesinių sąskaitų.

Interneto technologijų eksperto, vienos pirmųjų interneto tiekėjų Lietuvoje – įmonės „Etanetas“ vadovo Artur Stefanovič teigimu, šalis turi kuo didžiuotis. Tačiau jis pabrėžia, kad interneto rinka šiandien keičiasi daug greičiau nei prieš dešimtmetį.

Anksčiau daugeliui namų ūkių internetas pirmiausia buvo reikalingas naršymui, naujienoms, elektroniniam paštui ar vaizdo įrašams žiūrėti. Dabar situacija kitokia. Nuotolinis darbas, vaizdo konferencijos, internetinės paslaugos, išmanūs namų įrenginiai, žaidimai debesijoje ir dirbtinio intelekto įrankiai reikalauja vis didesnio duomenų srauto bei stabilesnio ryšio.

Tai reiškia, kad tinklai turi būti ne tik palaikomi, bet ir nuolat modernizuojami. O tam reikia investicijų – į įrangą, kabelius, serverius, duomenų perdavimo pajėgumus, specialistus ir gedimų šalinimo sistemas.

Vien mažiausia kaina gali tapti spąstais

Pasak A. Stefanovič, konkurencija rinkoje yra naudinga vartotojams, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje vien lenktynės dėl mažiausios kainos gali tapti pavojingos. Jeigu tiekėjai nuolat mažina kainas, bet tuo pačiu turi investuoti į vis brangesnę infrastruktūrą, galiausiai kyla klausimas, iš kur bus finansuojama tinklų plėtra.

„Jeigu didžiausias dėmesys skiriamas tik mažiausiai kainai, ilgainiui gali būti sunkiau užtikrinti tokį investicijų tempą, kokio reikia nuolat augantiems interneto poreikiams“, – sako „Etanetas“ vadovas.

Jo teigimu, ateityje svarbiausia bus išlaikyti balansą. Vartotojams internetas turi išlikti prieinamas, tačiau kartu jis turi būti spartus, patikimas ir pasiruošęs didesniems apkrovimams. Priešingu atveju maža kaina gali nustoti būti privalumu, jei vartotojai dažniau susidurs su ryšio trikdžiais, lėtesniu greičiu piko metu ar lėčiau sprendžiamais gedimais.

Tai ypač aktualu augant duomenų srautams. Kuo daugiau žmonių vienu metu dirba iš namų, žiūri aukštos raiškos vaizdo turinį, naudoja debesijos paslaugas ir jungia išmanius įrenginius, tuo didesnis spaudimas tenka tinklui. Todėl net gerai išvystyta infrastruktūra negali stovėti vietoje.

Interneto greitis namuose

Renkantis tiekėją svarbu žiūrėti ne tik į kainą

Dalis gyventojų, rinkdamiesi interneto tiekėją, pirmiausia lygina mėnesinį mokestį. Tai suprantama – internetas yra nuolatinė paslauga, todėl net kelių eurų skirtumas per metus virsta apčiuopiama suma. Vis dėlto ekspertai ragina neapsiriboti vien kaina.

Svarbu įvertinti ne tik deklaruojamą greitį, bet ir ryšio stabilumą, realią spartą piko metu, klientų aptarnavimą, gedimų šalinimo greitį ir tai, ar tiekėjas investuoja į tinklo atnaujinimą. Būtent šie dalykai ilgainiui lemia, ar internetas bus patogus naudoti kasdien.

Pigus planas gali atrodyti patraukliai, tačiau jei ryšys dažnai stringa, techninė pagalba sunkiai pasiekiama, o gedimų šalinimas užtrunka, vartotojo patirtis greitai pablogėja. Tuo metu šiek tiek brangesnė, bet stabilesnė paslauga gali būti praktiškesnis pasirinkimas, ypač tiems, kurie dirba iš namų ar internetu naudojasi verslui.

„Interneto ryšys šiandien yra viena svarbiausių kasdienių paslaugų, todėl vien mažiausia kaina neturėtų būti pagrindinis pasirinkimo kriterijus“, – pabrėžia A. Stefanovič.

Rinkai teks ieškoti naujos pusiausvyros

Lietuvos interneto rinka šiuo metu yra palanki vartotojui: kainos mažos, pasirinkimas nemažas, o infrastruktūra daugelyje vietų leidžia naudotis sparčiu ryšiu. Tačiau ateinančiais metais tiekėjams teks spręsti vis sudėtingesnį uždavinį – kaip išlaikyti prieinamą kainą ir kartu neatsilikti nuo technologijų.

Dirbtinio intelekto paslaugos, debesų kompiuterija, aukštos raiškos vaizdo turinys, nuotolinis darbas ir vis gausėjantys prijungti įrenginiai reiškia, kad internetas nebėra tik patogumas. Jis tapo viena svarbiausių kasdienės infrastruktūros dalių – panašiai kaip elektra, vanduo ar šildymas.

Todėl maža interneto kaina Lietuvoje yra didelis privalumas, tačiau ji neturėtų tapti vieninteliu rinkos tikslu. Jei vartotojai rinksis tik pigiausią pasiūlymą, o tiekėjai bus priversti taupyti investicijų sąskaita, ilgainiui gali nukentėti paslaugos kokybė.

Lietuva kol kas turi gerą poziciją – pigų ir plačiai prieinamą internetą. Tačiau norint šį pranašumą išlaikyti, teks suprasti paprastą dalyką: geras internetas kainuoja ne tik vartotojo sąskaitoje. Jis kainuoja ir nuolatines investicijas, be kurių net pigiausia paslauga gali tapti brangi dėl prasto veikimo.