Lietuvoje artėja įspūdinga meteorų naktis: spalio 21–22 dienomis pakelkite akis į dangų – laukia ypatingas reginys

Spalio naktys Lietuvoje jau šaltos, tačiau netrukus bus viena, dėl kurios tikrai verta šilčiau apsirengti ir bent trumpam išeiti į lauką. Danguje pasirodys Orionidai – vienas gražiausių rudens meteorų srautų. Geriausiomis sąlygomis galima išvysti ne vieną ryškų šviesos ruožą, per kelias akimirkas perskrodžiantį tamsų dangų. Kai kurie meteorai palieka švytinčius pėdsakus, kurie neišnyksta iš karto.

Didžiausias Orionidų aktyvumas šiemet numatomas naktį iš spalio 21-osios į 22-ąją. Šį reginį galės stebėti ir Lietuvos gyventojai – nuo Klaipėdos bei Palangos iki Vilniaus, Kauno ar mažesnių miestelių. Svarbiausia, kad dangus būtų giedras, o stebėjimo vietoje netrukdytų ryškus gatvių apšvietimas.

Tačiau yra viena svarbi detalė. Šiemet meteorų stebėjimą apsunkins gana ryškus Mėnulis, todėl pasirinktas laikas turės didelės reikšmės. Norint pamatyti daugiau krintančių žvaigždžių, teks keltis gerokai anksčiau nei įprastai.

Kada Lietuvoje geriausia stebėti Orionidus?

Orionidų meteorų srautas aktyvus jau nuo spalio pradžios ir tęsis iki lapkričio pirmosios savaitės. Tačiau didžiausio aktyvumo laikotarpis bus spalio 21–22 dienomis, kai Žemė skries per tankesnę kometos paliktų dalelių srauto dalį.

NASA duomenimis, idealiomis sąlygomis galima pamatyti maždaug 10–20 meteorų per valandą. Tai nereiškia, kad kas kelias minutes danguje būtinai pasirodys ryški krintanti žvaigždė. Tikrasis matomų meteorų skaičius priklausys nuo debesuotumo, aplinkos apšvietimo, Mėnulio šviesos ir kitų sąlygų.

Šiemet spalio 21-osios vakarą Mėnulis bus apšviestas beveik 80 procentų. Jo šviesa užgoš dalį silpnesnių meteorų, todėl geriausia stebėjimą planuoti antroje nakties pusėje.

Vilniuje Mėnulis spalio 22-osios rytą nusileis maždaug 2.56 val. Lietuvos laiku. Kitose šalies vietose šis laikas šiek tiek skirsis. Todėl palankiausias laikas stebėti Orionidus Lietuvoje bus maždaug nuo 3 iki 6 valandos ryto, kol dangus dar pakankamai tamsus.

Vilniuje astronominė aušra prasidės apie 6 valandą, todėl vėliau dangus pamažu šviesės ir silpnesnius meteorus bus sunkiau pastebėti.

Jeigu keltis trečią valandą nakties nesinori, meteorų galima ieškoti ir ankstesnėmis valandomis, tačiau ryški Mėnulio šviesa gali gerokai sumažinti matomų šviesos ruožų skaičių.

Iš kur atsiranda šios krintančios žvaigždės?

Nors danguje matomas reiškinys vadinamas krintančiomis žvaigždėmis, iš tikrųjų su žvaigždėmis jis neturi nieko bendra. Tai mažytės kosminės dalelės, kurios milžinišku greičiu įskrieja į Žemės atmosferą ir joje sužimba.

Orionidų šaltinis – garsioji Halio kometa. Keliaudama aplink Saulę ji palieka dulkių ir smulkių dalelių juostą. Kiekvieną rudenį Žemė kerta dalį šio srauto, todėl dalelės patenka į atmosferą ir sukuria trumpus šviesos blyksnius.

Įdomiausia tai, kad Orionidai yra vieni greičiausių meteorų. Į atmosferą jie įskrieja maždaug 66 kilometrų per sekundę greičiu. Tai reiškia, kad per vieną sekundę tokia dalelė įveikia didesnį atstumą nei nuo Vilniaus iki Trakų.

Dėl milžiniško greičio kai kurie meteorai danguje pasirodo kaip ryškūs, labai greitai judantys brūkšniai. Kartais po jų lieka trumpai švytintis pėdsakas, kuris gali būti matomas dar kelias sekundes.

Orionidai savo pavadinimą gavo iš Oriono žvaigždyno. Žiūrint iš Žemės atrodo, kad meteorai sklinda iš šio žvaigždyno krypties. Tačiau iš tikrųjų jie gali pasirodyti bet kurioje dangaus vietoje, todėl nebūtina visą laiką žiūrėti tik į Orioną.

Kur Lietuvoje ieškoti meteorų ir kaip pasiruošti stebėjimui?

Norint pamatyti Orionidus, nereikia nei teleskopo, nei žiūronų. Priešingai – geriausia stebėti plika akimi, nes taip galima aprėpti gerokai didesnę dangaus dalį. Meteorai pasirodo netikėtai ir gali perskrosti dangų visai kitoje pusėje, nei tuo metu žiūrite.

Didžiausia klaida būtų bandyti juos stebėti iš apšviesto daugiabučio kiemo ar prie judrios gatvės. Miestų apšvietimas gerokai sumažina matomų žvaigždžių ir meteorų skaičių. Todėl verta nuvažiuoti bent kelis kilometrus už miesto, į atviresnę vietovę, kur nėra ryškių žibintų.

Lietuvoje tam puikiai tinka atviros pievos, laukai ir nuo gyvenviečių nutolusios vietos. Pajūrio gyventojai gali rinktis mažiau apšviestus paplūdimius, tačiau reikėtų vengti vietų, kur dangų ryškiai apšviečia uosto ar miesto žiburiai. Svarbu pasirinkti saugią, viešai prieinamą vietą ir nestovėti šalia važiuojamosios dalies.

Oriono žvaigždynas antroje nakties pusėje bus matomas pietinėje dangaus dalyje. Jį nesunku atpažinti pagal tris beveik vienoje linijoje išsidėsčiusias ryškias žvaigždes – vadinamąjį Oriono diržą. Tačiau meteorų geriau dairytis platesniame dangaus plote, šiek tiek toliau nuo paties žvaigždyno.

Dar vienas patarimas – neskubėti. Išėjus iš apšviesto namo ar automobilio, akims reikia maždaug 20–30 minučių priprasti prie tamsos. Jeigu kas kelias minutes tikrinsite telefoną, šis prisitaikymas bus trikdomas. Todėl ekraną geriau pritemdyti arba visai padėti į šalį.

Nepamirškite šiltų drabužių, kepurės ir pirštinių. Spalio pabaigos naktimis Lietuvoje gali būti labai vėsu, ypač ilgiau nejudant. Patogiau meteorų laukti atsilošus lauko kėdėje ar gulint ant šilto, nuo drėgnos žemės izoliuojančio pagrindo.

Stebėjimui verta skirti bent pusvalandį, o dar geriau – visą valandą. Meteorai nepasirodo pagal tvarkaraštį, todėl kartais kelias minutes danguje nebus nieko, o vėliau vienas po kito sužibs keli ryškūs šviesos ruožai.

Jeigu Orionidų nepamatysite, lapkritį laukia dar viena proga

Spalio 21–22 dienomis svarbiausia bus debesuotumas. Net ir intensyviausias meteorų srautas nebus matomas, jeigu dangų uždengs storas debesų sluoksnis. Todėl likus dienai ar dviem iki reiškinio verta patikrinti Lietuvos meteorologų prognozes, ypač naktinį debesuotumą.

Jeigu piko naktį orai bus prasti, nusiminti nereikia. Orionidų aktyvumas trunka kelias savaites, todėl pavienių meteorų galima pamatyti ir prieš didžiausią suaktyvėjimą, ir po jo. Tiesa, meteorų tuomet paprastai būna mažiau.

Kitas dėmesio vertas reiškinys laukia lapkritį. Tai Leonidų meteorų srautas, kurio didžiausias aktyvumas 2026 metais numatomas maždaug lapkričio 16–17 dienomis. Leonidai taip pat garsėja greitais meteorais, o praeityje šis srautas kartais sukeldavo įspūdingas meteorų audras.

Tačiau nereikėtų tikėtis, kad šiemet danguje būtinai pasirodys šimtai krintančių žvaigždžių. Tokios meteorų audros pasitaiko retai, o įprastais metais Leonidų aktyvumas būna gerokai kuklesnis.

Kol kas artimiausia galimybė išvysti šį kosminį reginį bus spalio 21-osios naktis. Jeigu dangus virš Lietuvos bus giedras, verta bent kartą atsikelti anksčiau, pasiimti šiltos arbatos ir išvažiuoti ten, kur netrukdo miesto šviesos.

Juk ne kasdien galima savo akimis pamatyti, kaip prieš daugybę metų Halio kometos paliktos dalelės sužimba Žemės atmosferoje. O gražiausia tai, kad šiam reginiui nereikia bilieto, specialios įrangos ar kelionės į kitą šalį. Pakanka giedro dangaus, šiek tiek kantrybės ir tinkamai pasirinkto laiko.