Viešojoje erdvėje įsiplieskė diskusija, kuri palietė jautriausią Lietuvos ekonomikos nervą – smulkųjį ir vidutinį verslą. Socialiniuose tinkluose paskelbtas įrašas, kuriame modeliuojama, kas nutiktų, jei Lietuvoje būtų panaikinta mažųjų bendrijų (MB) teisinė forma, sukėlė dešimtis komentarų, nerimo bangą ir atviras verslininkų reakcijas. Skaičiai, kurie pateikti kaip analitinis modelis, skamba grėsmingai: 350–500 mln. eurų biudžeto netekimų per metus ir iki 3 proc. BVP smūgis.
Įrašo autorius Aleksandr Lukjanov pabrėžia, kad valstybė tokio scenarijaus oficialiai nėra skaičiavusi, todėl pateikti vertinimai – modeliuotas įvertinimas, paremtas Statistikos departamento, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir ES MVĮ struktūros duomenimis. Tačiau net ir kaip teorinis scenarijus, jis atvėrė Pandoros skrynią.
MB mastas ekonomikoje – didesnis, nei daugelis mano
Modelyje remiamasi 2024 metų struktūra. Skaičiuojama, kad Lietuvoje veikė apie 35–40 tūkst. aktyvių MB, kurios sudarė maždaug penktadalį visų įmonių. Per šią formą buvo siejamas 80–100 tūkst. žmonių užimtumas, o MB dalis smulkiojo ir vidutinio verslo apyvartoje siekė iki penktadalio.
Finansiniai rodikliai dar įspūdingesni. Apyvarta – apie 8–10 mlrd. eurų, o bendras mokesčių indėlis, pagal modelį, galėjo siekti 0,9–1,3 mlrd. eurų per metus. Tai reikštų, kad MB tiesiogiai ir netiesiogiai generuoja reikšmingą dalį valstybės pajamų.
Tipinė verslo reakcija – ne lojalumas, o migracija
Analitinis scenarijus remiasi tarptautine praktika: panaikinus lanksčias verslo formas, dalis įmonių persitvarko, dalis pasitraukia, dalis pereina į šešėlį. Skaičiuojama, kad tik 30–40 proc. verslų rinktųsi pereiti į UAB, apie ketvirtadalis – individualią veiklą, o net 20–30 proc. galėtų nutraukti veiklą arba iškelti ją į užsienį.
Būtent ši dalis lemia prognozuojamus nuostolius. Modelyje numatomas 3–4 mlrd. eurų apyvartos kritimas, o biudžeto netekimai iš PVM, GPM, „Sodros“ ir pelno mokesčio galėtų siekti šimtus milijonų eurų kasmet.
Multiplikatoriaus efektas – dar skaudesnis
Ekonominis poveikis čia nesibaigia. Taikant verslo multiplikatorių, prarasta veikla išauga į platesnį BVP kritimą. Jei būtų prarasta apie 3,5 mlrd. eurų apyvartos, bendras poveikis ekonomikai, anot modelio, galėtų siekti 5–6 mlrd. eurų, t. y. iki 3 proc. šalies BVP.
Tai jau nebe statistinė smulkmena, o makroekonominis sukrėtimas, kuris paliestų darbo rinką, vartojimą, investicijas ir regionų plėtrą.
Verslininkų reakcija – atvira ir aštri
Diskusija greitai peržengė teorijos ribas. MB savininkai komentaruose kalba tiesiai. Vieni teigia, kad MB panaikinimas reikštų įmonių registravimą užsienyje. Kiti atvirai mini Estiją ar Maltą kaip alternatyvas. Pasigirsta ir ciniškų replikų apie šešėlį ar visišką pasitraukimą iš Lietuvos mokesčių sistemos.
Šios reakcijos atskleidžia pavojingą tendenciją: verslo pasitikėjimas reguliaciniu stabilumu tampa trapus. Net hipotetinė diskusija apie MB formos ateitį sukelia realias migracijos nuotaikas.
Struktūriniai padariniai – sunkiai atstatomi
Modelyje įvardijami ir ilgalaikiai efektai: mažiau startuolių, silpnesnė freelancerių legalizacija, didesnė emigracija, didesnis šešėlis, lėtesnis regionų augimas. Tai padariniai, kurių neįmanoma greitai kompensuoti vien pakeitus įstatymus ar tarifus.
Hipotezė, kuri tapo lakmuso popierėliu
Svarbiausias aspektas – MB panaikinimas šiuo metu nėra oficialiai paskelbtas sprendimas. Tačiau vien tokio scenarijaus modeliavimas tapo lakmuso popierėliu, parodžiusiu, kaip jautriai verslas reaguoja į bet kokias struktūrines permainas.
Ekonomikos istorija rodo aiškią taisyklę: lankstumo mažinimas smulkiajame versle dažnai didina ne pajamas, o šešėlį ir kapitalo migraciją. Būtent todėl dauguma ES valstybių palaiko „light“ verslo formas.
Diskusija, prasidėjusi nuo vieno įrašo, atskleidė daugiau nei tik skaičių interpretaciją. Ji parodė, kad Lietuvos verslo ekosistemoje stabilumo klausimas šiandien yra ne teorinis, o egzistencinis.
