Mėnulio lenktynėse – keturi Kinijos žingsniai: du astronautai leistųsi į paviršių, trečiasis lauktų orbitoje

Kinija išdėstė keturių misijų planą, kuris turėtų nuvesti iki pirmojo šalies astronautų išsilaipinimo Mėnulyje. Pirmiausia numatyti trys skrydžiai be žmonių: erdvėlaivio patikra prie Žemės, nusileidimo ir pakilimo bandymas Mėnulyje bei dviejų aparatų susijungimas jo orbitoje. Tik po šių etapų į kelionę leistųsi įgula. Tikslas – pasiekti Mėnulio paviršių iki 2030 metų, tačiau kiekvieno bandymo rezultatai lems, ar šį grafiką pavyks išlaikyti.

Tai ne vienos raketos paleidimo planas. Kinijai reikės suderinti kelių naujų sistemų darbą, atlikti atskirus startus ir užtikrinti, kad toli nuo Žemės susitiktų du skirtingi erdvėlaiviai. Dar sudėtingesnė užduotis lauks po nusileidimo: astronautai turės saugiai pakilti nuo Mėnulio, pasiekti orbitoje likusį laivą ir grįžti namo.

Tuo pat metu savo programą įgyvendina Jungtinės Valstijos. Pagal pateiktą NASA tvarkaraštį astronautų nusileidimas numatytas 2028 metais. Vis dėlto abiejų valstybių datos tebėra planai, kuriems įgyvendinti reikės sėkmingų techninių bandymų.

Keturių misijų planas nereiškia keturių vienodų kelionių

Kinijos pilotuojamų skrydžių ir Mėnulio tyrimų programos atstovas Wang Xiang planą pristatė pilotuojamų kosminių skrydžių simpoziume Pekine. Jo pagrindas – nuosekliai didinti bandymų sudėtingumą, prieš siunčiant žmones patikrinant svarbiausias būsimos ekspedicijos dalis.

Pirmasis etapas skirtas naujam erdvėlaiviui ir raketai, antrasis – nusileidimo aparatui, trečiasis – jų bendram darbui prie Mėnulio. Ketvirtuoju etapu turėtų tapti pilotuojama ekspedicija.

Svarbus skirtumas: keturios misijos nėra keturi raketų startai. Kai kuriems etapams reikės dviejų atskirų paleidimų, nes astronautų erdvėlaivis ir nusileidimo modulis būtų siunčiami atskirai.

2027 metai: naujasis erdvėlaivis turės pasirodyti Žemės orbitoje

Pirmoji nepilotuojama misija numatyta 2027 metais. Jos metu „Long March 10A“ raketa turėtų iškelti „Mengzhou“ erdvėlaivį į Žemės orbitą.

Šiuo skrydžiu būtų tikrinamas raketos ir erdvėlaivio veikimas bei gebėjimas atlikti numatytus manevrus. Tai dar nebūtų nusileidimo Mėnulyje repeticija, tačiau šis etapas turėtų suteikti duomenų apie vieną svarbiausių visos programos dalių – laivą, kuriuo vėliau keliautų žmonės.

Tokio bandymo reikšmę lengva nuvertinti žiūrint tik į galutinę datą. Tačiau jeigu šiame etape paaiškėtų trūkumų, juos reikėtų ištaisyti prieš pereinant prie sudėtingesnių užduočių. Todėl pirmasis skrydis turės įtakos ir visam likusiam grafikui.

2028 metai: neužteks nusileisti – reikės ir pakilti

Antrosios misijos centre bus „Lanyue“ – Mėnulio nusileidimo modulis. Tai nėra mėnuleigis: jo užduotis bus nugabenti įgulą iš orbitos į paviršių ir vėliau užtikrinti grįžimą į orbitą.

2028 metais šią operaciją numatyta išbandyti be astronautų. Aparatas turėtų nusileisti Mėnulyje, o paskui pakilti nuo jo paviršiaus. Būtent abu veiksmai kartu yra esminė bandymo dalis. Žmonių ekspedicijai nepakaktų įrodyti, kad modulis sugeba saugiai pasiekti gruntą – būtina patikrinti ir kelią atgal.

Misija taip pat turėtų suteikti mokslinių duomenų. Numatyta tirti paviršiaus sąlygas, temperatūrą ir Mėnulio dulkių savybes. Ši informacija svarbi ruošiantis vėlesniam darbui paviršiuje, todėl technologinis bandymas galėtų pasitarnauti ir tyrimams.

Kinija taip pat pakvietė teikti eksperimentų pasiūlymus, kuriuos būtų galima įtraukti į šį skrydį.

Mėnulio lenktynėse – keturi Kinijos žingsniaiNuotrauka: Meta AI

2029 metai: dviejų aparatų susitikimas toli nuo Žemės

Trečioji nepilotuojama misija planuojama 2029 metais. Dvi „Long March 10“ raketos turėtų atskirai iškelti „Mengzhou“ erdvėlaivį ir „Lanyue“ modulį.

Abu aparatai keliautų Mėnulio link ir susijungtų jo orbitoje. Tai būtų vienas svarbiausių visos schemos patikrinimų, nes būsima pilotuojama misija remsis tokiu pačiu principu.

Atskiri paleidimai leidžia padalyti misijos užduotis tarp dviejų aparatų, tačiau kartu sukuria būtinybę tiksliai suderinti jų skrydį. Turi veikti navigacija, ryšys, manevravimo ir susijungimo sistemos. Vieno aparato sėkmė savaime dar neužtikrina visos misijos sėkmės.

Ši repeticija leistų išbandyti didelę dalį žmonių ekspedicijai reikalingų procesų, įgulai dar liekant Žemėje.

Trys astronautai skristų prie Mėnulio, tačiau nusileistų tik du

Numatoma pilotuojamos ekspedicijos įgula – trys astronautai. Jie keliautų „Mengzhou“ erdvėlaiviu, o susijungus su „Lanyue“ du įgulos nariai persėstų į nusileidimo modulį.

Trečiasis astronautas liktų „Mengzhou“ laive Mėnulio orbitoje. Jo vaidmuo būtų ne mažiau svarbus: kol kolegos dirbtų paviršiuje, pagrindinis erdvėlaivis liktų jų grįžimo į Žemę dalimi.

Baigę numatytas užduotis abu astronautai turėtų pakilti „Lanyue“ moduliu ir vėl susitikti su orbitoje esančiu laivu. Tik po susijungimo ir įgulos persėdimo galėtų prasidėti tolesnis kelias namo.

Todėl išsilaipinimo akimirka, nors ir būtų istorinė, tebūtų viena sudėtingos operacijos dalis.

Mėnuleigis padėtų nuveikti daugiau nei vaikštant pėsčiomis

Paviršiuje Kinijos astronautams numatyta naudoti „Tansuo“ mėnuleigį. Jo nereikėtų painioti su „Lanyue“ nusileidimo moduliu: mėnuleigis skirtas judėti jau pasiekus Mėnulį.

Jis padėtų tyrinėti didesnę teritoriją, gabenti mėginius ir atlikti mokslines užduotis. Wang Xiang pabrėžė, kad transporto priemonė jau pirmojoje pilotuojamo nusileidimo misijoje išplėstų įgulos galimybes, palyginti su darbu vien pėsčiomis.

Kol kas pateiktame plane neatskleidžiama visa paviršiaus darbų programa. Todėl tikslus kelionių atstumas, eksperimentų apimtis ar astronautų buvimo trukmė neturėtų būti pridedami prie plano kaip jau žinomi faktai.

Ankstesnės misijos suteikė patirties, bet žmonių skrydis pareikalaus daugiau

Kinija jau turi reikšmingų automatinių Mėnulio tyrimų pasiekimų. 2020 metais „Chang’e-5“ į Žemę pargabeno Mėnulio mėginių, o 2024 metais „Chang’e-6“ pirmą kartą pristatė medžiagos iš tolimosios jo pusės.

Tai suteikė patirties vykdant skrydžius, nusileidžiant, paimant mėginius ir juos grąžinant. Tačiau astronautų siuntimas kelia papildomus reikalavimus. Visa sistema turės užtikrinti žmonių gyvybę ir saugų sugrįžimą, todėl ankstesni laimėjimai nepanaikina naujų bandymų būtinybės.

Kinijos pasirinkta etapų seka ir rodo šį skirtumą: prieš įlaipinant įgulą norima patikrinti pagrindines kelionės dalis atskirai ir kartu.

NASA tikslas – 2028-ieji, tačiau prieš tai laukia repeticija

Jungtinės Valstijos siekia sugrąžinti astronautus į Mėnulį pagal „Artemis“ programą. Paskutinė pilotuojama ekspedicija Mėnulio paviršių pasiekė 1972 metais, todėl naujas nusileidimas užbaigtų daugiau nei pusę amžiaus trunkančią pertrauką.

Pagal pateiktą 2026 metų lapkričio 4 dienos NASA tvarkaraštį, „Artemis III“ misija numatyta 2027 metais. Ji būtų skirta „Orion“ erdvėlaivio ir komercinių nusileidimo sistemų sąveikai išbandyti Žemės orbitoje. Žmonių išlaipinimas siejamas su „Artemis IV“ ir 2028 metų tikslu.

NASA programoje dalyvaujančios „SpaceX“ ir „Blue Origin“ kuria nusileidimo sistemas. Jų nereikėtų vadinti mėnuleigiais – kalbama apie aparatus, skirtus įgulai nugabenti į Mėnulio paviršių. Prieš pilotuojamą naudojimą reikės nepilotuojamų bandymų.

Kodėl abiem šalims svarbus Mėnulio pietinis ašigalis?

Dėmesys šiam regionui susijęs su galimomis vandens ledo atsargomis ir ilgalaikių tyrimų perspektyvomis. Jeigu išteklius ateityje pavyktų praktiškai panaudoti, tai galėtų pakeisti ekspedicijų aprūpinimo galimybes.

Tačiau aptikti išteklių požymių ir sukurti veikiančią jų panaudojimo sistemą yra skirtingos užduotys. Pirmiausia reikės tyrimų, tinkamos įrangos ir infrastruktūros. Todėl vandens ledas kol kas neturėtų būti vaizduojamas kaip jau paruoštas naudoti tiekimo šaltinis.

Kinija su tarptautiniais partneriais taip pat planuoja Tarptautinę Mėnulio tyrimų stotį, kurios pradinį etapą sieja su 2035 metais. Tai parodo, kad pirmasis astronautų nusileidimas numatomas kaip platesnės programos dalis.

Svarbiausia stebėti ne vien pažadėtas datas

Kinijos tikslas iki 2030 metų ir NASA siekis nusileisti 2028-aisiais suteikia lenktynėms aiškų politinį bei simbolinį svorį. Vis dėlto tikrąją pažangą geriausiai parodys įvykdyti bandymai.

Kinijos atveju svarbiausi artimiausi klausimai bus tokie: ar „Mengzhou“ sėkmingai pasirodys Žemės orbitoje, ar „Lanyue“ nusileis ir pakils nuo Mėnulio, ar abu aparatai susijungs jo orbitoje. JAV programoje dėmesys kryps į erdvėlaivių bei nusileidimo sistemų parengtį ir jų bendrą darbą.

Kiekvienas iš šių rezultatų bus reikšmingesnis už dar kartą pakartotą galutinę datą. Tik po jų paaiškės, kiek realus kelias nuo pristatyto plano iki astronautų pėdsakų Mėnulio paviršiuje.