Europoje prognozuojamas orų lūžis: Lietuvoje keliai gali apledėti dar nesulaukus sniego

Lapkričio pradžios šilumą dalyje Europos gali pakeisti naktinis šaltis, šlapdriba ir sniegas. Nuo lapkričio 6-osios aptariamas atšalimo scenarijus pirmiausia atkreipia dėmesį į kelionių sąlygas: temperatūrai nukritus žemiau nulio, po lietaus drėgnas asfaltas gali pasidengti sunkiai pastebimu ledu. Lietuvoje tokios permainos būtų ypač svarbios anksti ryte ir vakare keliaujantiems gyventojams.

Užsienio orų apžvalgoje daliai Rytų Europos numatomas šaltesnio oro įsiveržimas. Kai kur naktimis temperatūra galėtų nusileisti iki 2–3 laipsnių šalčio, o lietų palaipsniui pakeisti mišrūs krituliai. Kalnuotose vietovėse aprašomas ryškesnis sniego dangos susidarymas, vietomis – ir gūsingas vėjas. Vis dėlto minimi skaičiai nėra konkreti Lietuvos miestų prognozė: mūsų šalies orus lems tai, kiek šalto oro pasieks Baltijos regioną ir kur tuo metu slinks kritulių debesys.

Pavojingiausia akimirka – kai drėgnas kelias pradeda šalti

Atšalimas po lietingų dienų gali greitai pakeisti eismo sąlygas. Ant kelio likęs vanduo, temperatūrai nukritus pakankamai žemai, užšąla, o plona ledo plėvelė iš vairuotojo vietos ne visada aiškiai matoma. Danga gali atrodyti tik šlapia, nors padangų sukibimas jau gerokai sumažėjęs. Dėl to pirmieji slidūs rytai gali sukelti sunkumų ir tuomet, kai aplink dar nėra sniego.

Lietuvoje tokia situacija būtų aktuali vietose, kur paviršius atvėsta greičiau arba ilgiau išlieka drėgmė: ant tiltų, viadukų, pavėsingose atkarpose, miškuose ir žemumose. Važiavimo sąlygos gali keistis trumpame ruože. Iš sausos ar tiesiog drėgnos gatvės įvažiavęs į apledėjusią atkarpą vairuotojas pavojų kartais pajunta tik pradėjęs stabdyti ar sukti.

Svarbus ir skirtumas tarp oro bei dangos temperatūros. Automobilio ekrane matomas nedidelis pliusas dar nepatvirtina, kad visas kelias išliko neužšalęs. Todėl lietus ar dulksna kartu su vėstančia naktimi tampa reikšmingu signalu stebėti kelio būklę, ypač prieš ilgesnę kelionę.

Netrukus orai pasikeis

Šlapias sniegas gali greitai ištirpti, tačiau palikti slidžias atkarpas

Jeigu šaltesnis oras susidurtų su drėgnomis oro masėmis, lietų vietomis galėtų pakeisti šlapdriba arba sniegas. Pirmieji tokie krituliai nebūtinai suformuotų ilgai išliekančią dangą. Ant šiltesnės žemės ar dieną temperatūrai pakilus jie gali tirpti, tačiau vakare ir naktį likusi drėgmė vėl gali prišalti.

Dėl šios priežasties trumpas žiemiškų orų epizodas keliautojams gali būti reikšmingas, nors ryte iškritusio sniego iki pietų beveik nebeliktų. Šlapio sniego masė ant važiuojamosios dalies, pablogėjęs matomumas ir vėliau susidaręs ledas apsunkintų tiek keliones automobiliu, tiek judėjimą pėsčiomis. Vien tai, kad pirmasis sniegas greitai ištirpo, dar neleistų spręsti, jog vakare sąlygos bus tokios pat kaip dieną.

Atšalimas visoje šalyje taip pat nebūtinai pasireikštų vienodai. Kritulių forma ir jų išsilaikymas priklausytų nuo vietos sąlygų. Kol nėra konkretesnių prognozės duomenų, nėra pagrindo nurodyti, kuriuose Lietuvos rajonuose snigtų gausiausiai ar kur susidarytų storiausia danga.

Lijundra gali apsunkinti ir eismą, ir infrastruktūrą

Papildomų rūpesčių sukeltų lijundra. Jai susidarant ant paviršių užšąlantys lietaus lašai padengia juos ledu. Apledėti gali keliai, šaligatviai, laiptai, medžių šakos bei elektros laidai. Toks reiškinys skiriasi nuo paprasto šlapio sniego, todėl šių kritulių nereikėtų laikyti vienu ir tuo pačiu dalyku.

Gausus šlapias sniegas taip pat gali stipriai apsunkinti šakas. Jei kartu sustiprėtų vėjas, padidėtų jų lūžimo ir infrastruktūros pažeidimų rizika. Tai galimos nepalankaus orų derinio pasekmės, tačiau šiuo metu iš aptariamo scenarijaus negalima daryti išvados, kad Lietuvoje numatomi konkretūs elektros tiekimo sutrikimai ar pavojingas apledėjimas.

Pėstiesiems pirmieji nepatogumai dažnai prasideda prie pat namų. Pakanka prišalusio laiptelio, drėgnos nuokalnės ar apledėjusios stotelės prieigos, kad įprastas maršrutas taptų sudėtingesnis. Dėmesio reikalauja ir vietos prie lietvamzdžių ar įėjimų, kur kaupiasi vanduo, o atšalus susiformuoja nedideli, bet slidūs plotai.

Kelionės trukmę gali pakeisti vos keli laipsniai

Artėjant temperatūrai prie nulio, planuojant išvyką svarbu įvertinti ir kelionės laiką. Dieną pravažiuotas kelias naktį gali atrodyti visai kitaip. Anksti ryte išvykstantys ar vėlai grįžtantys gyventojai gali susidurti su sąlygomis, kurių popietę dar nebuvo: prišalusia drėgme, rūku, šlapdriba ar vietomis susidariusiu ledu.

Tokiais atvejais didesnę reikšmę įgyja automobilio paruošimas. Padangų būklė, švarūs stiklai, veikiantys valytuvai ir žibintai padeda laiku pastebėti besikeičiančią situaciją. Slidžioje atkarpoje reikia daugiau erdvės sustoti, todėl įprasto vasarinio atstumo iki priekyje važiuojančio automobilio gali nepakakti.

Vis dėlto vien lapkričio 6-osios datos nereikėtų laikyti riba, nuo kurios žiemiškos sąlygos neišvengiamai apims Lietuvą. Europai aprašomas atšalimo scenarijus dar turi virsti konkrečia vietos prognoze. Lietuvos gyventojams artimiausiomis dienomis svarbiausia stebėti, ar jų maršrute sutaps krituliai ir šalčio laikotarpis – būtent toks derinys gali paversti įprastą rudens kelionę gerokai lėtesne ir sudėtingesne.