Meteorologinė žiema prasideda gruodžio 1-ąją, astronominė – tik 21-ąją: kodėl skaičiuojamos dvi skirtingos žiemos pradžios

Gruodžio pradžioje už lango jau gali būti sniegas, tamsa ir rytinis gramdymas nuo automobilio stiklo, tačiau kalendoriuje žiema dar turi dvi pradžios datas. Meteorologams ji prasideda gruodžio 1-ąją, nes taip patogu lyginti orų duomenis, o astronomams – per žiemos saulėgrįžą, paprastai gruodžio 21-ąją, kai Šiaurės pusrutulyje būna trumpiausia diena.

Tai ne ginčas, kuri data „teisingesnė“. Abi žiemos apibrėžia tą patį metų laiką, tik žiūri į jį iš visai kitos pusės: viena – per orų statistiką, kita – per Žemės judėjimą aplink Saulę.

Meteorologams reikia tvarkingo kalendoriaus

Meteorologinė žiema visada apima tuos pačius tris pilnus mėnesius: gruodį, sausį ir vasarį. Tokia tvarka leidžia paprastai palyginti, ar vienų metų žiema buvo šiltesnė, drėgnesnė ar sniegingesnė už kitą, nereikia kiekvieną kartą skaičiuoti skirtingų dienų.

Įsivaizduokime, kad lyginamos kelių dešimtmečių temperatūros. Jei žiema kasmet prasidėtų skirtingą gruodžio dieną ir baigtųsi skirtingą kovo dieną, duomenys taptų gerokai painesni. Todėl meteorologinė riba yra susitarimas: ji nesako, kad gruodžio 1-ąją būtinai pasnigs ar spustels šaltis.

Lietuvoje tai ypač aiškiai jaučiama per permainingus gruodžius. Vienais metais pirmoji mėnesio savaitė primena vėlyvą rudenį, kitais – kiemai pabąla dar iki advento. Vis dėlto orų stebėjimuose abu atvejai jau priklauso žiemai.

Astronominė žiema prasideda su saulėgrįža

Astronominė žiema susijusi ne su termometru, o su Žemės ašies posvyriu ir jos kelione aplink Saulę. Per žiemos saulėgrįžą Šiaurės pusrutulis būna labiausiai pasviręs nuo Saulės, todėl gauname mažiausiai dienos šviesos per metus.

Nuo tos dienos vakarai dar kurį laiką gali atrodyti tokie pat tamsūs, bet dienos šviesa pamažu ima ilgėti. Būtent šis lūžis ir yra astronominė žiemos pradžia. Tiksli saulėgrįžos akimirka gali nežymiai skirtis priklausomai nuo metų ir laiko juostos, tačiau mūsų kalendoriuose ji dažniausiai siejama su gruodžio 21-ąja.

Meteorologinė žiema prasideda gruodžio 1-ąją, astronominė – tik 21-ąją: kodėl skaičiuojamos dvi skirtingos žiemos pradžiosNuotrauka: Pexels / Justinas

O kada prasideda tikroji žiema?

Kasdienybėje žmonės dažniausiai vadovaujasi dar trečiu, visai neoficialiu ženklu: žiema prasideda tada, kai reikia traukti šiltus batus, kastuvą ar žiemines padangas. Tai suprantama, nes žmogui svarbiau ne data, o tai, ar ryte saugu išeiti į kiemą ir ar vakare nereikės bristi per šlapią sniegą.

Tačiau šis pojūtis labai kinta. Pajūryje ilgiau gali laikytis drėgnas rudeniškas oras, o rytinėje Lietuvos dalyje žiemos vaizdas kartais atsiranda anksčiau. Dėl to meteorologinė ir astronominė datos nėra prognozė, kada prasidės šalčiai.

Dvi datos padeda nesusipainioti

Jei skaitote apie vidutinę žiemos temperatūrą, kritulių kiekį ar praėjusio sezono orų palyginimą, kalbama apie meteorologinę žiemą nuo gruodžio 1-osios. Jei girdite apie trumpiausią metų dieną ir šviesos grįžimą, kalba eina apie astronominę žiemą bei saulėgrįžą.

Tad gruodžio 1-ąją galima drąsiai vadinti žiemos pradžia orų kalendoriuje, o gruodžio 21-ąją – žiemos pradžia dangaus kalendoriuje. O tikrąjį žiemos jausmą Lietuvoje vis tiek dažniausiai nusprendžia ne datos, bet oras už lango.