Apsiginklavęs metalo detektoriumi, Davidas Hallas tyrinėjo Meriboro (Maryborough) regioninį parką netoli Melburno, Australijoje. Geltoname molyje jis aptiko sunkų, rausvą akmenį. Vyras buvo šventai įsitikinęs, kad jam nusišypsojo sėkmė ir jis rado didžiulį aukso grynuolį. Tačiau realybė pasirodė esanti kur kas labiau stulbinanti nei taurusis metalas.
Aukso karštinės pėdsakais
Istorija prasidėjo dar 2015 metais. D. Hallas parsinešė namo savo neįprastą radinį, tvirtai tikėdamas jo verte. Jo optimizmas nebuvo be pagrindo – Meriboro parkas yra būtent toje vietovėje, kur XIX amžiuje virė Australijos aukso karštinė. Čia žmonės vis dar randa aukso, tad sunkus, metalą primenantis luitas atrodė kaip gyvenimo laimikis.
Tačiau parsinešus akmenį namo, prasidėjo tikrasis iššūkis. Norėdamas pasiekti, jo manymu, viduje slypintį auksą, Hallas išbandė viską. Jis naudojo akmens pjūklą, kampinį šlifuoklį, grąžtą ir netgi bandė tirpinti akmenį rūgštimi. Vyras net griebėsi kūjo, tačiau net ir galingi smūgiai plaktuku negalėjo įskelti paslaptingo objekto. Akmuo liko nepažeistas.
Lemtingas vizitas į muziejų
Galiausiai, suintriguotas šių didžiulių nesėkmingų bandymų ir negalėdamas suprasti, kodėl „auksas“ toks kietas, Hallas nusprendė nunešti akmenį ekspertams į Melburno muziejų.
Tik po kelerių metų pastangų atidaryti akmenį paaiškėjo tiesa. Jis rado ne aukso grynuolį, o kai ką daug retesnio – meteoritą.
Melburno muziejaus tyrėjų paskelbtame moksliniame straipsnyje detaliai aprašomas šis radinys. Tai 4,6 milijardo metų senumo meteoritas. Mokslininkai jį pavadino „Maryborough“, pagal miestą, netoli kurio jis buvo rastas.
Kas slypėjo viduje?
Kalbama apie įspūdingą, 17 kilogramų sveriantį kosminį akmenį. Muziejaus specialistams, naudojant specialų deimantinį pjūklą, pagaliau pavyko atpjauti nedidelį jo gabalėlį tyrimams.
Analizė parodė, kad jo sudėtyje yra didelis geležies procentas, todėl jis klasifikuojamas kaip paprastasis chondritas H5. Prapjovus akmenį, jo viduje matomos mažos kristalizuotos mineralinės dalelės, vadinamos chondrulėmis. Tai metalo ir mineralų mišinys, susiformavęs pačioje Saulės sistemos aušroje.
Kodėl tai vertingiau už auksą?
Nors auksas turi savo kainą rinkoje, moksline prasme šis akmuo yra neįkainojamas.
„Meteoritai yra pigiausias būdas mums tyrinėti kosmosą. Jie nukelia mus laiku atgal ir suteikia užuominų apie mūsų Saulės sistemos, įskaitant Žemę, amžių, formavimąsi ir cheminę sudėtį“, – aiškina Melburno muziejaus geologas Dermotas Henry.
Šis radinys – tai laiko kapsulė iš kosmoso, kuri, skirtingai nei auksas, pasakoja istoriją apie tai, kaip atsirado mūsų planeta. D. Hallas galbūt ir nepraturtėjo finansiškai taip, kaip tikėjosi, tačiau jo atradimas tapo svarbiu indėliu į mokslo istoriją.
„Kai kurie meteoritai leidžia mums pažvelgti į gilias mūsų planetos gelmes. Kai kuriuose meteorituose yra „žvaigždžių dulkių“, senesnių net už mūsų Saulės sistemą, kurios parodo, kaip žvaigždės formuojasi ir evoliucionuoja, sudarydamos periodinės lentelės elementus“, – priduria geologas.
„Kituose retuose meteorituose yra organinių molekulių, tokių kaip aminorūgštys – gyvybės statybiniai blokai“, – pabrėžia Henry.
Nors tyrėjai dar nežino, iš kur atsirado meteoritas ar kiek laiko jis galėjo būti Žemėje, jie turi keletą spėjimų.
Mūsų Saulės sistema kadaise buvo kunkuliuojanti dulkių ir chondritų krūva. Galiausiai gravitacija didžiąją dalį šios medžiagos patraukė link planetų, tačiau likučiai daugiausia atsidūrė didžiuliame asteroidų žiede.
„Šis konkretus meteoritas greičiausiai išskrido iš asteroidų žiedo tarp Marso ir Jupiterio, jį iš ten išmetė susidūrę asteroidai, o tada vieną dieną jis trenkėsi į Žemę“, – sako geologas, praneša „RTS“.
Radiokarboninis datavimas rodo, kad šis meteoritas Žemėje buvo nuo šimto iki tūkstančio metų.
Tyrėjai teigia, kad Meriboro meteoritas yra daug retesnis nei auksas. Tai vienas iš vos 17 meteoritų, užregistruotų Australijos Viktorijos valstijoje, ir antras pagal dydį chondritinis darinys po 2003 m. aptikto masyvaus 55 kilogramų pavyzdžio.
