Nepaisant dešimčių milijardų eurų investicijų į tramvajus, dviračių takus ir persėdimo mazgus, europiečių kasdienybėje niekas iš esmės nepasikeitė. Nauja oficiali Europos ataskaita atskleidžia nemalonią tiesą: daugumoje didmiesčių greičiausias kelias iš priemiesčių į miesto centrą vis dar veda per automobilio vairą. Viešasis transportas, kuris turėjo tapti alternatyva, dažnai lieka antras – ir kartais be realių šansų pasivyti.
Tokias išvadas pateikia Europos Audito Rūmai, išanalizavę, kaip realybėje veikia ES finansuojamos tvaraus judumo priemonės. Vertinta ne reklaminė infrastruktūros vizija, o paprastas kriterijus – ar žmogus gali greičiau pasiekti darbą be automobilio. Atsakymas daugeliu atvejų nuvylė net pačius auditorius.
Ataskaita apėmė 2014–2027 m. laikotarpį, per kurį Europos Sąjunga miestų mobilumui skyrė apie 60 mlrd. eurų. Šios lėšos buvo nukreiptos į regioninių geležinkelių plėtrą, tramvajų linijas, dviračių takus ir vadinamuosius multimodalinius mazgus, turėjusius paskatinti persėdimą iš automobilio į viešąjį transportą. Tačiau praktikoje teorija susidūrė su kasdieniais kamščiais, persėdimų laikais ir realiais maršrutais.
Katovicų pavyzdys: kai investicijos neaplenkia realybės
Vienu iš ryškiausių pavyzdžių tapo Katovicai. Auditoriai čia palygino kelionę iš priemiesčio Pyskowice į miesto centrą – Silezijos universitetą. Vertintos trys alternatyvos: važiavimas automobiliu, kelionė viešuoju transportu ir kombinuotas maršrutas su persėdimu ES lėšomis pastatytame Gliwicų mazge.
Rezultatas buvo vienareikšmis. Net piko metu automobilis išliko greičiausias pasirinkimas. Nei tramvajai, nei traukiniai, nei persėdimo infrastruktūra nesugebėjo pasiūlyti konkurencingo kelionės laiko. Auditoriai pažymi, kad tokia situacija paneigia pagrindinį argumentą, kuriuo grindžiamos investicijos – esą viešasis transportas leis sutaupyti laiką.
Kur automobilis vis dar pralaimi?
Iš šešių tirtų miestų – Budapešto, Prahos, Lisabonos, Lilio, Sevilijos ir Katovicų – tik dviejuose viešasis transportas realiai aplenkė automobilį pagal kelionės trukmę. Tai Budapeštas ir Praha, kur transporto tinklai sukurti taip, kad kelionė iš priemiesčių būtų ne tik patogi, bet ir greita.
Sevilijoje geriausius rezultatus parodė dviratis, tačiau net ir ten išryškėjo problema: dviračių takai dažnai baigiasi ties miesto riba. Toliau dviratininkai priversti važiuoti bendromis gatvėmis, o tai ne tik lėtina judėjimą, bet ir kelia saugumo riziką.
Pagrindinė bėda – planavimas „iki miesto ribos“
Auditoriai aiškiai įvardija sisteminę problemą. Daugelyje Europos miestų judumo planavimas apsiriboja administracinėmis ribomis, nors didžioji dalis eismo srautų susidaro būtent iš priemiesčių. Žmonės gyvena už miesto, dirba centre, tačiau transporto strategijos dažnai ignoruoja šią realybę.
Dėl to net moderni infrastruktūra nesugeba pakeisti elgsenos. Jei kelionė automobiliu išlieka trumpesnė ir paprastesnė, vairuotojai neturi motyvo persėsti į viešąjį transportą – nepaisant ekologinių argumentų ar politinių raginimų.
Be ribojimų – be paskatų keistis
Katovicai išsiskiria dar vienu aspektu: tai vienintelis miestas ataskaitoje, kuriame nėra jokių automobilių eismo ribojimų centrinėse zonose. Nėra nei mažos taršos zonų, nei realių apribojimų, kurie verstų vairuotojus ieškoti alternatyvų.
Auditorių vertinimu, kol automobilis išlieka greičiausias ir patogiausias pasirinkimas, o įvažiavimas į miestą nėra ribojamas, kalbos apie masinį persėdimą į viešąjį transportą lieka teorinės. Tai signalas ne tik Katovicams, bet ir daugeliui Europos miestų – vien investicijų neužtenka, jei jos neatitinka realių žmonių judėjimo įpročių.
Šaltinis: https://motoryzacja.interia.pl/wiadomosci/news-komunikacja-miejska-przegrywa-z-samochodami-twarde-dane-z-ra,nId,22595190
