Jei tikėjotės, kad Europos Sąjunga pagaliau užtrenks duris kiniškiems automobiliams ir parodys raumenis, turiu blogų naujienų. Briuselis garsiai kalbėjo apie „geležinę sieną“, bet realybėje pasirinko gudresnį, tylų kompromisą. Iš pirmo žvilgsnio – jokių muitų, jokio karo. Iš arčiau – labai rafinuotas žaidimas, kuriame Europa apsimeta griežta, Kinija apsimeta paklusnia, o galutinę kainą vis tiek sumoka pirkėjas.
Pastaraisiais mėnesiais Europos Komisija demonstratyviai mosikavo skaičiais: iki 35 proc. muitai kiniškiems elektromobiliams, kova su subsidijomis, sąžininga konkurencija. Skambėjo kaip prekybos karas. Tačiau prekyba, skirtingai nei politiniai pareiškimai, nemėgsta tuštumos. Ir štai čia atsirado sprendimas, kuris iš esmės pakeitė visą žaidimą.
Minimalios kainos triukas: muitai popieriuje, laisvė realybėje
Vietoje to, kad Kinijos gamintojai mokėtų milžiniškus muitus pasienyje, Briuselis pasiūlė vadinamąjį „kainos įsipareigojimą“. Skamba nuobodžiai, bet praktikoje tai – revoliucija. Idėja paprasta: kiniški elektromobiliai negalės būti parduodami pigiau nei nustatyta minimali riba. Jei sutinki – muitai tampa nebe problema.
Oficialiai tai turėtų sustabdyti kainų dempingą ir „apsaugoti Europos gamintojus“. Neoficialiai – tai leidžia kiniškiems automobiliams ir toliau plūsti į rinką, tik su šiek tiek pakoreguotomis kainomis. Kitaip tariant, sienos lyg ir stovi, bet vartai plačiai praverti.
Ar tai reiškia, kad kiniški automobiliai bus pigūs? Trumpas atsakymas – ne
Briuselio planas sukurtas taip, kad kiniški modeliai nekainuotų „per daug pigiai“. Jų kaina turi priartėti prie europietiškų analogų. Todėl nereikėtų tikėtis stebuklų – elektrinis kiniškas SUV nevirs „Dacia“ kainos miesto automobiliu.
Tačiau čia slypi kita detalė, apie kurią kalbama tyliau. Muitas – tai mokestis, kuris keliauja į biudžetą. Minimali kaina – tai pinigai, kurie lieka gamintojui. Ir šiuos pinigus jis gali „grąžinti“ pirkėjui per geresnę komplektaciją, ilgesnę garantiją ar agresyvesnį marketingą. Rezultatas? Popieriuje Europa laimi, realybėje – kiniški automobiliai išlieka itin konkurencingi.
Didžiausias paradoksas: pirmi pasinaudojo ne kinai
Ironiška, bet pirmasis šį sprendimą praktiškai „išbandė“ ne Kinijos milžinas, o europietiškas gamintojas. Elektrinis „Cupra Tavascan“, gaminamas Kinijoje, jau dabar apmokestinamas daugiau nei 20 proc. muitais. Europiečiai patys suprato, kad sentimentų šiame žaidime nėra – jei gamini Kinijoje, taikomos tos pačios taisyklės.
Tai atskleidžia nemalonią tiesą: ES kovoja ne tik su Kinija, bet ir su savo pačios gamintojų sprendimais, kurie jau seniai peržengė žemyno ribas.
Kinai prisitaikė greičiau nei Briuselis tikėjosi
Kol Europa ginčijosi dėl tarifų, Kinijos gamintojai tyliai pakeitė strategiją. Skaičiai kalba patys už save – pernai Europoje parduota daugiau nei 812 tūkst. Kinijos gamintojų automobilių. Tai beveik dvigubai daugiau nei metais anksčiau.
Kaip jiems tai pavyko, kai elektromobilių rinka akivaizdžiai strigo? Atsakymas paprastas: jie pasuko įkraunamų hibridų kryptimi. Šiai kategorijai tarifai kol kas daug švelnesni. Be to, kinai pradėjo aktyviai planuoti gamyklas ES teritorijoje, ypač Rytų Europoje, ir drąsiau siūlyti modelius su vidaus degimo varikliais.
Kas toliau? Europa laimi laiką, Kinija – rinką
Briuselis dabar gali sakyti, kad „situacija kontroliuojama“. Oficialiai – taip. Neoficialiai – Kinija parodė, kad moka prisitaikyti greičiau nei kuriamos taisyklės. Europa gavo laiko, bet ar išnaudos jį savo pramonei sustiprinti, ar tik atitolins neišvengiamą konkurenciją – atviras klausimas.
Viena aišku jau dabar: kalbos apie „minkštavales ES“ nėra visiškai iš piršto laužtos. Tai ne kapituliacija, bet ir ne pergalė. Tai tylus kompromisas, kuriame visi apsimeta laimėję, o galutinę kainą, kaip dažniausiai, sumokės paprastas vairuotojas.
Šaltinis: https://natemat.pl/640489,brak-cla-na-chinskie-auta-czyli-unia-europejska-zostala-miekiszonem-no-nie-do-konca
