Naudoto automobilio pirkėjai jau seniai išmoko nepasitikėti vien gražiomis nuotraukomis, blizgančiu salonu ir pardavėjo fraze „viskas puiku, sėdat ir važiuojat“. Tačiau dabar atsiranda dar viena rizika: pirkėjui gali būti parodyta neva patikima automobilio istorijos ataskaita, kuri iš tiesų yra suklastota. Tokiu atveju automobilis gali atrodyti tvarkingas tik popieriuje, o realybėje slėpti avarijas, remontus ir brangias problemas.
Kai ataskaita atrodo patikima, bet tokia nėra
Automobilio istorijos patikros ataskaitos daugeliui pirkėjų tapo įprastu saugumo žingsniu. Įvedi VIN kodą, sumoki už patikrą ir gauni informaciją apie ridą, avarijas, registracijas ar kitus svarbius įrašus. Bent jau taip turėtų būti.
Tačiau sukčiai prisitaiko. Socialiniuose tinkluose pasirodė istorija apie pirkėją, kuris domėjosi parduodamu automobiliu. Skelbime VIN kodas nebuvo nurodytas, todėl žmogus jo paprašė pardavėjo. Vietoj paties VIN kodo pardavėjas atsiuntė jau paruoštą automobilio istorijos ataskaitą. Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodė puikiai – jokių rimtų problemų, galima važiuoti apžiūrėti ir pirkti.
Tačiau vėliau paaiškėjo, kad ataskaita buvo netikra. Tikroji automobilio istorija buvo visai kitokia – transporto priemonė, kaip teigta įraše, buvo patekusi net į šešias avarijas.
Tai ir yra naujo triuko esmė: pirkėjui neleidžiama pačiam patikrinti automobilio, o vietoj to paduodamas „gražus“ dokumentas, kuris turi užmigdyti budrumą.
Kodėl pardavėjas vengia duoti VIN kodą
VIN kodas yra vienas svarbiausių dalykų perkant naudotą automobilį. Pagal jį galima tikrinti transporto priemonės istoriją, palyginti skirtingų duomenų bazių informaciją ir ieškoti neatitikimų.
Jei pardavėjas vengia pateikti VIN kodą, tai jau turėtų kelti klausimų. Žinoma, ne kiekvienas toks žmogus automatiškai yra sukčius, bet sąžiningam pardavėjui paprastai nėra rimtos priežasties slėpti pagrindinius automobilio duomenis.
Įtartina ir tada, kai skelbime nėra valstybinio numerio, ridos arba informacija pateikiama labai aptakiai. Kai kurie pirkėjai pastebi, kad tokie skelbimai dažnai atrodo tarsi specialiai „išvalyti“ nuo duomenų, pagal kuriuos automobilį būtų galima patikrinti savarankiškai.
Dar vienas signalas – pardavėjas skubina. Jei jums kartojama, kad „automobilį jau žiūri kiti“, „rytoj bus parduotas“, „ataskaita jau yra, kam dar tikrinti“, verta sustoti. Skubėjimas yra labai patogus būdas priversti žmogų priimti sprendimą nepatikrinus detalių.
Netikra ataskaita gali kainuoti tūkstančius
Naudoto automobilio istorijos klastojimas pavojingas ne tik dėl moralinės pusės. Problema ta, kad pirkėjas gali įsigyti automobilį, kurio remontas vėliau kainuos labai brangiai.
Avarijų pėdsakai ne visada matomi iš pirmo žvilgsnio. Automobilis gali būti perdažytas, suremontuotas, nublizgintas, o salonas išvalytas taip, kad apžiūros metu jis atrodytų patraukliai. Tačiau po gražiu paviršiumi gali slėptis kreiva kėbulo geometrija, nekokybiškai suvirintos detalės, netvarkingos saugos sistemos ar elektronikos problemos.
Komentatoriai socialiniuose tinkluose pastebėjo, kad patyręs žmogus kartais gali pamatyti daug ženklų ir be ataskaitos: skirtingą dažų tekstūrą, varžtų galvučių žymes, netolygias siūles, suvirinimo vietas, dažų nutekėjimus ar neįprastus tarpelius tarp kėbulo dalių. Tačiau ne kiekvienas pirkėjas turi tokią akį.
Būtent todėl netikra ataskaita tampa pavojinga. Ji sukuria saugumo iliuziją ir gali priversti žmogų patikėti, kad papildomos patikros nebereikia.
Ką daryti, kad nepakliūtumėte į spąstus
Svarbiausia taisyklė paprasta: nepriimkite pardavėjo atsiųstos ataskaitos kaip galutinės tiesos. Ji gali būti tik papildoma informacija, bet ne pagrindinis įrodymas.
Pirkėjas turėtų pats gauti VIN kodą ir pats atlikti patikrą pasirinktame servise ar patikros sistemoje. Jei pardavėjas nenori duoti VIN kodo, vengia atsakyti arba siunčia tik ekrano nuotraukas, tai rimtas perspėjimas.
Taip pat verta palyginti informaciją iš kelių šaltinių. Viena ataskaita gali nerodyti visko, todėl naudinga tikrinti registracijos, ridos, draudiminių įvykių ir techninės apžiūros duomenis, kai tokia informacija prieinama.
Prieš perkant automobilį būtina nepriklausoma techninė apžiūra. Ne pas pardavėjo „pažįstamą meistrą“, o servise, kurį pasirenkate patys. Geras specialistas gali patikrinti kėbulą, važiuoklę, elektroniką, kompiuterines klaidas, dažų storį ir bendrą automobilio būklę.
Į ką atkreipti dėmesį apžiūrint automobilį
Net jei nesate automobilių ekspertas, kai kurie ženklai gali padėti laiku sustoti. Pirmiausia žiūrėkite, ar automobilio kėbulo tarpai vienodi. Skirtingi tarpai tarp durelių, sparnų, kapoto ir bagažinės gali rodyti buvusius remontus.
Atkreipkite dėmesį į dažų atspalvį. Jei viena detalė atrodo kiek kitaip nei kita, tai gali reikšti perdažymą. Verta apžiūrėti varžtus po kapotu ir bagažinėje – jei jie buvo sukti, ant jų dažnai lieka žymių.
Viduje patikrinkite, ar užsidega ir užgęsta visi indikatoriai. Socialiniuose tinkluose minėta ir dar viena nemaloni istorija: pirkėjui parodytas automobilis, kuriame indikatoriai buvo sujungti taip, kad įjungus degimą jie užsidegtų, o užvedus variklį užgestų, nors kompiuteris su automobiliu net normaliai nesijungė.
Tai skamba kaip kraštutinis atvejis, bet naudotų automobilių rinkoje pasitaiko įvairių bandymų užmaskuoti problemas. Todėl diagnostika prieš pirkimą nėra prabanga – tai būtina apsauga.

Dirbtinai pagražintos nuotraukos – dar vienas signalas
Pastaruoju metu pirkėjai vis dažniau pastebi ir kitą reiškinį: skelbimų nuotraukos atrodo pernelyg gražios. Automobiliai fotografuojami specialiai parinktu kampu, nuotraukos stipriai apdorojamos, o kartais net atrodo tarsi pagražintos dirbtinio intelekto įrankiais.
Gražios nuotraukos savaime nėra nusikaltimas. Tačiau jos neturi pakeisti realios apžiūros. Blizgantis vaizdas ekrane neparodo nei tikros kėbulo būklės, nei variklio darbo, nei važiuoklės garsų, nei elektronikos klaidų.
Jei skelbimas atrodo tobulas, bet jame trūksta konkrečios informacijos, verta būti dar atsargesniems. Sąžiningas pardavėjas paprastai neturi ko slėpti: VIN kodas, rida, defektai, serviso istorija ir aiškūs atsakymai turėtų būti norma, o ne malonė.
Viena patikra gali sutaupyti kelis tūkstančius
Perkant naudotą automobilį dažnai norisi sutaupyti. Atrodo, kam mokėti už papildomą ataskaitą ar serviso patikrą, jei pardavėjas jau viską parodė? Tačiau būtent čia ir slypi didžiausia klaida.
Keliolika ar keliasdešimt eurų už papildomą patikrą gali atrodyti daug tik iki tol, kol po pirkimo paaiškėja, kad automobilis buvo daužtas, turi paslėptų gedimų ar reikalauja brangaus remonto. Tada nuostoliai skaičiuojami ne dešimtimis, o tūkstančiais.
Todėl naudoto automobilio pirkėjui verta prisiminti trumpą taisyklę: jei pardavėjas sako „viskas puiku, rinkitės“, vis tiek tikrinkite patys. VIN kodas, nepriklausoma istorijos ataskaita, serviso apžiūra ir ramus sprendimas be spaudimo – tai keturi dalykai, kurie gali apsaugoti nuo labai brangios klaidos.