Neįprastai stiprus El Niño: kodėl didžiausias poveikis pasaulio klimatui dar nepajuntamas

„Super El Niño“
„Super El Niño“ Nuotrauka: OpenAI

Kartais dideli klimato pokyčiai prasideda toli nuo mūsų – ne virš Lietuvos, o Ramiojo vandenyno pusiaujo zonoje. Ten šiltesnis vanduo keičia vėjus ir lietaus juostas, o šių pokyčių pasekmės į skirtingus pasaulio regionus ateina nevienodu metu. Dabar „El Niño“ stiprėja, o pagrindinis jo poveikis gali išryškėti tik artimiausiais mėnesiais ir tęstis 2027-aisiais.

Tai nėra staiga virš visos planetos nusileidžianti karščio banga. „El Niño“ – natūralus vandenyno ir atmosferos reiškinys, kai neįprastai sušyla centrinė ir rytinė pusiaujo Ramiojo vandenyno dalis. Kartu keičiasi atmosferos cirkuliacija, vėjai ir kritulių pasiskirstymas. Dėl to vienuose pasaulio kraštuose gali padaugėti lietaus, kituose – išaugti sausros rizika. Tačiau konkretus poveikis priklauso nuo regiono ir kitų tuo metu veikiančių klimato veiksnių.

„El Niño“ stiprėja, bet rekordai dar turi būti tikrinami

Jungtinių Valstijų Nacionalinės vandenynų ir atmosferos administracijos (NOAA) rugsėjo 10 d. suvestinėje nurodyta, kad reiškinys stiprėja. Tuo metu Niño 3.4 regione jūros paviršiaus temperatūros nuokrypis nuo vidurkio buvo +1,8 °C, o kitose Ramiojo vandenyno stebėjimo srityse rodikliai skyrėsi. NOAA prognozavo daugiau kaip 90 proc. tikimybę, kad 2026–2027 m. šiaurės pusrutulio rudenį ir žiemą susiformuos labai stiprus „El Niño“. Taip pat nurodyta 75 proc. tikimybė, kad spalio–gruodžio laikotarpiu įvykis pagal atskirą RONI indeksą bus istoriškai stiprus.

Pasaulio meteorologijos organizacija (WMO) rugsėjį skelbė, kad „El Niño“ turėtų stiprėti iki metų pabaigos ir gali pasiekti labai didelį intensyvumą. Jos sezoninė prognozė numatė, kad rugsėjo–lapkričio laikotarpio vidutinis Niño 3.4 jūros paviršiaus temperatūros nuokrypis gali siekti apie +3,6 °C, o stiprėjimas tęstis iki lapkričio–gruodžio. Tai yra prognozė, o ne jau užfiksuotas galutinis rezultatas. Skirtingų indeksų skaičių negalima tiesiogiai lyginti taip, lyg jie būtų to paties matavimo rodikliai.

Kodėl didžiausias poveikis gali pasirodyti vėliau

Vandenyno ir atmosferos pokyčiai nevyksta vienu metu. Pirmiausia šyla dideli vandens plotai, o tada keičiasi vėjai, debesuotumas ir kritulių zonos. Šiems pokyčiams persiduoti į tolimų regionų orus reikia laiko, todėl klimato reiškinio stiprėjimą Ramiajame vandenyne žmonės kituose žemynuose gali pajusti vėliau.

WMO nurodo, kad „El Niño“ paprastai pasiekia didžiausią intensyvumą nuo lapkričio iki vasario, o stipriausią įtaką pasaulinei temperatūrai dažnai daro kitais metais po jo pradžios. Todėl mokslininkai stebi ne vien dabartinę vandenyno temperatūrą, bet ir tai, kaip ji keisis, ar atmosferos požymiai išliks ir kokią įtaką darys kiti klimato reiškiniai. Prognozė gali keistis, todėl dabartiniai skaičiai dar nepasako, kokios bus konkrečios sąlygos kiekvienoje šalyje.

69 proc. tikimybė, kad šią žiemą El Ninjo sumuš visus rekordus nuo 1950-ųjų
69 proc. tikimybė, kad šią žiemą El Ninjo sumuš visus rekordus nuo 1950-ųjųNuotrauka: OpenAI

Vienur gali lyti daugiau, kitur – trūkti vandens

Stipresnis „El Niño“ keičia tikimybes, o ne iš anksto nustato kiekvienos vietovės orus. WMO prognozėse šiam laikotarpiui kai kuriuose regionuose numatoma didesnė nei įprasta karščio tikimybė, o kritulių pasiskirstymo signalai skiriasi: vietomis gali būti drėgniau, kitur – sausiau. Net stiprus reiškinys negarantuoja, kad kiekvienas regionas patirs vienodą jo poveikį.

Lietuvoje dėl to nereikėtų iš anksto skelbti konkrečios žiemos scenarijaus. „El Niño“ nėra tikslus Lietuvos orų kalendorius: vien jo stiprumas nepasako, ar sulauksime daugiau sniego, šalčio, lietaus ar šiltesnių dienų. Tokioms išvadoms reikia regioninių sezoninių prognozių ir naujesnių meteorologinių duomenų. Kol kas aiškiausia žinia – Ramiojo vandenyno reiškinys stiprėja, o jo platesnės pasekmės gali išryškėti vėliau nei pats temperatūros kilimas vandenyne.

Didžiausia intriga dabar – ne vien tai, kokį aukščiausią rodiklį pasieks vandens temperatūra, bet ir ar prognozuotas stiprėjimas išsilaikys iki žiemos. Būtent artimiausių mėnesių stebėjimai padės geriau suprasti, kokio masto pokyčių tikėtis skirtinguose pasaulio regionuose.

Prenumeruoti

Rytinis laiškas su 5 skaitomiausiais straipsniais

Įvertinkite šį straipsnį:

😡  
😕  
😐  
🙂  
😍  

Kraunami duomenys...

Daugiau kaipkada.lt straipsnių Google paieškoje

Pažymėkite mus kaip pageidaujamą šaltinį – Google dažniau rodys mūsų patarimus ir naujienas skiltyje „Populiariausios naujienos“.

Pasidalinti

Komentarai

Būkite pirmas, kuris pakomentuos

El. paštas neprivalomas ir nebus skelbiamas viešai.

Daugiau šia tema

Visos temos naujienos

Ieškote daugiau?

Atraskite kitus straipsnius