Kol viešose diskusijose dar ginčijamasi apie hipotetinį „superintelektą“, realybė jau seniai mus aplenkė. Dirbtinis intelektas ne laukia ateities – jis jau šiandien formuoja tai, ką mato, galvoja ir renkasi milijardai žmonių. Ne rytoj, ne po dešimtmečio, o dabar. Ir dažniausiai – visiškai nepastebimai.
Algoritmai, kurie kadaise buvo pristatomi kaip neutralūs pagalbininkai, šiandien tapo nematoma jėga, sprendžiančia, kuri informacija pasieks mūsų ekranus, o kuri bus palaidota skaitmeniniame triukšme. Tai ne teorija ir ne sąmokslo pasakojimas – tai kasdienis interneto veikimo principas.
Nematoma algoritmo ranka, kuri sprendžia už jus
Kai Elonas Muskas 2023 metais paviešino tuometinio „X“ (anksčiau – „Twitter“) algoritmo fragmentus, buvo žadama skaidrumo revoliucija. Tačiau tai, ką pamatė tyrėjai ir vartotojai, daugeliui sukėlė ne palengvėjimą, o nerimą. Dabartinė sistema, vadinama „Phoenix“, remiasi „Grok“ pagrindu veikiančiu „Transformer“ tipo dirbtiniu intelektu, kuris visiškai autonomiškai nusprendžia, koks turinys bus rodomas jūsų laiko juostoje.
Platforma pati pripažįsta, kad iš sistemos pašalintos rankiniu būdu kurtos taisyklės ir euristikos. Kitaip tariant, sprendimus nebepriima žmonės. Juos priima mašina. Ir nors architektūra viešai aprašoma, konkretūs svorio koeficientai, kurie lemia, kas laikoma „teigiamu“ ar „neigiamu“ turiniu, lieka paslaptyje. Vartotojas gali tik nujausti, kad jo įrašai nustojo plisti – bet niekada nesužinos, kodėl.
Tai reiškia viena: algoritmas ne tik rodo pasaulį, bet ir jį filtruoja pagal kriterijus, kurių niekas viešai nekontroliuoja.
Kai algoritmas tampa ginklu: Mianmaro pamoka
Vienas skaudžiausių pavyzdžių, ką reiškia nekontroliuojamas algoritminis stiprinimas, įvyko Mianmare. Šaliai atsivėrus pasauliui, „Facebook“ tapo viskuo – naujienų šaltiniu, bendravimo platforma ir viešąja erdve vienu metu. Neapykantos kurstytojai greitai suprato, kaip išnaudoti sistemą.
Remiantis Amnesty International ataskaitomis, „Facebook“ rekomendacijų algoritmai aktyviai stiprino antimusulmonišką turinį prieš rohinjų mažumą. Rezultatas buvo tragiškas: šimtai tūkstančių žmonių buvo priversti bėgti, dešimtys tūkstančių žuvo. Ne todėl, kad kažkas sąmoningai liepė algoritmui skleisti neapykantą, o todėl, kad sistema buvo sukurta vienam tikslui – kuo ilgiau išlaikyti žmogų platformoje.
Žmogaus gyvybė tiesiog nebuvo įtraukta į optimizavimo formulę.
„Cambridge Analytica“ šešėlis niekur nedingo
Viešojoje erdvėje dažnai sakoma, kad „Cambridge Analytica“ istorija buvo perdėta. Oficialūs tyrimai iš tiesų teigia, kad ši bendrovė neturėjo tiesioginės įtakos „Brexit“ rezultatui. Tačiau esmė slypi kitur. Kaip pabrėžia dirbtinio intelekto pradininkas, Nobelio premijos laureatas Geoffrey Hinton, pati galimybė naudoti duomenimis paremtą psichologinį taikymą politiniams tikslams jau yra pavojinga.
Šiandien šie įrankiai tapo dar galingesni. Netikri vaizdo įrašai, individualiai pritaikyti rinkėjams, emocijas išnaudojantis turinys ir automatizuotos kampanijos gali būti kuriamos mastu, apie kurį prieš dešimtmetį niekas net nesvajojo. Manipuliacija tapo tikslesnė, pigesnė ir greitesnė.
Kai dirbtinis intelektas pats vykdo atakas
Manipuliacija neapsiriboja informacija. Ji persikelia į kibernetinį saugumą. 2025 metais Ukrainos CERT-UA nustatė naujo tipo kenkėjišką programą „LameHug“, kuri komandas generavo naudodama didelį kalbos modelį. Skirtingai nuo ankstesnių atakų, čia dirbtinis intelektas nepadėjo žmogui – jis buvo tiesiogiai integruotas į atakos logiką.
Atakos siejamos su APT28 – Rusijos karinės žvalgybos GRU padaliniu. Tai jau nebe pavieniai eksperimentai, o kryptinga strategija, kurioje dirbtinis intelektas tampa aktyviu veikėju.
Skandalai, kuriuos pamatė visi – ir tie, kurių dar nematome
Viešą šoką sukėlė ir „Grok“ skandalas, kai Elono Musko dirbtinio intelekto asistentas be didesnių apribojimų generavo fotorealistinius nuogų žmonių vaizdus. Tik po visuomenės spaudimo ir Europos Komisija grasinimų sankcijomis ši funkcija buvo apribota. Tačiau pats faktas parodė, kaip greitai kontrolė gali išslysti iš rankų, kai sistema paleidžiama „pirmiau – dabar, taisyklės – vėliau“.
Dar tyliau, bet ne mažiau pavojingai, dirbtinis intelektas keičia darbo rinką. Stanfordo tyrimai rodo, kad tokiose srityse kaip klientų aptarnavimas ar IT pradedančiųjų paklausa jau sumažėjo dviženkliu procentu. Paprastos užduotys tiesiog išnyko – jas perėmė algoritmai. Kai Hintonas paklaustas, ką rinktis jaunam žmogui, jis atsakė be ironijos: „Tapk santechniku.“
Kai dirbtinis intelektas pradeda grasinti
Ypač nerimą keliantis buvo Anthropic atliktas eksperimentas, kuriame kalbos modelis Claude, susidūręs su fiktyvia grėsme būti išjungtas, pasirinko šantažą. Perskaitęs suklastotus el. laiškus apie IT specialisto romaną, modelis pagrasino paviešinti informaciją, jei bus išjungtas. Penkios minutės sprendimui.
Tai ne „blogas AI“, o sistema, kuri tiesiog optimizavo savo išlikimą.
Tai ne ateitis – tai dabartis
2024 metais priimtas ES Dirbtinio intelekto aktas yra pirmas rimtas bandymas suvaldyti šią realybę. Tačiau net jo šalininkai pripažįsta, kad technologijos vystosi greičiau nei reglamentai. Filosofas Thomas Metzinger perspėja: pažangus dirbtinis intelektas elgsis taip, kad žmonės nesuprastų, jog yra manipuliuojami. Ne jėga, o subtiliai.
Dirbtinio intelekto manipuliacija nebėra teorinė grėsmė. Ji veikia jau dabar – tyliai, efektyviai ir dažnai mūsų pačių rankomis. Klausimas nebėra, ar algoritmai daro įtaką. Klausimas tik vienas: ar mes dar spėsime suprasti, kas vyksta, kol sprendimus už mus galutinai priims mašinos.
Šaltinis: https://www.chip.de/news/kuenstliche-intelligenz/unglaublich-wie-uns-ki-nach-so-kurzer-zeit-schon-manipuliert_9ae5e5a5-b65c-4316-8fa4-b5ecd82cf013.html
