Lietuvoje fiksuojamas naujas sukčiavimo suaktyvėjimas, kuris smogia per patį jautriausią tašką – žmonių pasitikėjimą. Nusikaltėliai masiškai išnaudoja socialinius tinklus ir vilioja tariamai nekaltais pasiūlymais, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo per geri, kad būtų tikri. Ir dažniausiai taip ir yra. Policija įspėja: už „nemokamų dovanų“ slepiasi gerai apgalvotos schemos, kurių tikslas – ištuštinti banko sąskaitas.
Apie suaktyvėjusią grėsmę viešai įspėja Policijos virtualus patrulis socialiniame tinkle „Facebook“. Pareigūnai pažymi, kad ši sukčiavimo banga išsiskiria tuo, jog veikia ne per spaudimą ar gąsdinimą, o per patrauklų pažadą – dovaną, kurios esą nebereikia. Baldai, buitinė technika, elektronika ar kiti vertingi daiktai pateikiami kaip nemokami, o visas procesas iš pradžių atrodo paprastas ir logiškas.
Būtent čia ir slypi pavojus. Nusikaltėliai skaičiuoja, kad žmogus, gavęs „dovaną“, nustos kritiškai vertinti situaciją. Kai auka susisiekia asmenine žinute, pasiūlymas tampa dar patrauklesnis – daiktą žadama atsiųsti į namus, tereikia apmokėti siuntimą. Suma dažniausiai nedidelė, todėl nekelia įtarimų. Tačiau tai tik pradžia.
Toliau aukai atsiunčiama nuoroda, kuri vizualiai primena žinomos siuntų tarnybos svetainę. Dizainas profesionalus, logotipai pažįstami, tekstai – lietuvių kalba. Paspaudus „apmokėti“, žmogus nukreipiamas į tariamą banko langą, kuriame prašoma suvesti prisijungimo duomenis. Šis momentas yra kritinis – vos įvedus duomenis, nusikaltėliai perima prieigą prie sąskaitos ir ją ištuština.
Policija pabrėžia: tai nėra siuntimo apmokėjimas. Tai tiesioginis bandymas pavogti banko prisijungimus. Tokios schemos tampa vis profesionalesnės, todėl net ir patyrę interneto vartotojai gali suklysti. Pareigūnai pastebi, kad sukčiai nuolat tobulina detales – keičia svetainių adresus, tekstus, netgi prisitaiko prie aktualių temų ir sezoninių poreikių.
Ypač pavojinga tai, kad sukčiai aktyviai veikia „Facebook“ skelbimų ir bendruomenių grupėse, kuriose žmonės įpratę dalintis, padėti vieni kitiems ar atiduoti nereikalingus daiktus. Ši aplinka sukuria klaidingą saugumo jausmą. Nusikaltėliai tai puikiai supranta ir tuo naudojasi.
Pareigūnai ragina gyventojus laikytis paprastos, bet gyvybiškai svarbios taisyklės: jei pasiūlymas atrodo per geras, kad būtų tiesa – greičiausiai taip ir yra. Jokiu būdu negalima spausti įtartinų nuorodų, suvedinėti banko duomenų ar prisijungimų, ypač kai tai daroma per socialinius tinklus ar neaiškias svetaines.
Jei vis dėlto tapote sukčių auka, delsti negalima. Policija ragina nedelsiant pranešti apie įvykį per elektroninių paslaugų portalą www.epolicija.lt. Kuo greičiau reaguojama, tuo didesnė tikimybė sumažinti nuostolius.
Ši sukčiavimo banga dar kartą parodo nemalonią realybę: nusikaltėliai nebeieško sudėtingų kelių – jie tiesiog siūlo „dovaną“. O kaina už ją gali būti visa jūsų sąskaita.
