Dalis žmonių jau pagavo tą saldų jausmą, kai norisi atsegti striukę, susiplanuoti pavasarinius reikalus ir pagaliau nustoti gyventi nuo vieno atodrėkio iki kito. Tačiau sinoptikai perspėja: vasaris Lietuvoje dar nepasakė paskutinio žodžio – ir šiemet jis gali būti itin nemalonus.
Nors sausio šalčiai kai kam atrodė kaip rimtas išbandymas, meteorologai vis dažniau kalba apie scenarijų, kuriame tikrasis žiemos „kumštis“ smogs vasario viduryje. Būtent tada, kai dauguma jau pradeda tikėti, kad „blogiausia praėjo“, žiema mėgsta grįžti su revanšu – ir Lietuvoje tai nutinka dažniau, nei norėtume pripažinti.
Sausis jau parodė, kad šie metai – neeiliniai
Šių metų žiema balansuoja tarp dviejų kraštutinumų: vienur žmonės skundžiasi šlapdriba ir pilkais, šlapiais kiemais, kitur – pusnimis, sunkiai pravažiuojamais keliais ir sniego kalnais, kurie „nebetelpa“ prie daugiabučių.
Kai kuriose vietovėse sniego danga jau artėja prie įspūdingų ribų, o didžiausia problema ne estetinė – didelis sniego kiekis reiškia, kad staigesnis atšilimas vėliau gali sukurti visiškai kitą riziką: tirpsmą, patvinimus, ledo sangrūdas ir net užlietas sodybas.
Todėl vasaris šiemet yra ne apie „nemalonią žvarbą“, o apie realias pasekmes.
„Pseudopavasaris“ – pavojingiausias žiemos triukas
Meteorologai perspėja, kad vasario pradžioje ar pirmoje pusėje galimi trumpi šiltesni epizodai, kurie žmones apgauna: atrodo, kad jau galima lengviau atsikvėpti, bet tai dažnai būna tik tarpinė stotelė prieš kitą bangą.
Toks trumpas atodrėkis Lietuvoje dažnai reiškia vieną dalyką: įsijungia „žiemos logistikos chaosas“ – keliuose formuojasi ledo sluoksniai, vėliau viską greitai užšaldo, o paskui užpusto naujas sniegas. Tai blogiausias derinys ir vairuotojams, ir pėstiesiems.
Trumpai tariant: jeigu kelias dienas pasidaro lengviau – dar nereiškia, kad pavasaris jau čia.
Vasario vidurys gali atnešti nemaloniausią staigmeną
Didžiausias nerimas – būtent dėl antros mėnesio pusės: prognozių modeliai rodo, kad Lietuvą ir visą Baltijos regioną gali stipriau paveikti anticikloninis šaltis, kai naktys tampa aštrios, o temperatūra krenta ženkliai žemiau nulio.
Tokiais periodais net ir Lietuvoje realu sulaukti itin žemų temperatūrų, ypač giedromis naktimis, kai šaltis „nusėda“ į žemumas ir atviresnes vietoves. Tokie šalčiai yra pavojingi ne tik dėl diskomforto – didėja nušalimų rizika, užšąla vamzdynai, silpnesnės konstrukcijos gauna papildomą apkrovą, o keliuose atsiranda daugiau avarinių situacijų.
Ir jeigu dar tuo metu įsijungtų ciklonas su sniegu, rezultatas būtų klasikinis lietuviškas košmaras: sniegas + ledas + vėjas.
Kovas taip pat gali būti „pilkas“ – upės ir ledas kelia klausimų
Kai kalendorius rodo pavasarį, žmonės psichologiškai atsipalaiduoja. Tačiau realybė Lietuvoje tokia: kovo pradžia dažnai dar būna žiemiška, o upės tuo metu gyvena savo pavojingiausią etapą.
Hidrologai jau dabar atkreipia dėmesį į tai, kad esant storam ledui ir dideliems jo kiekiams, staigesnis atšilimas gali atnešti ledonešį. O ledonešis – tai ne tik gražus vaizdas. Tai jėga, kuri gali formuoti sangrūdas, kelti vandens lygį ir „užlaužti“ pakrantes ten, kur žmonės nejaučia jokio pavojaus.
Todėl kovas šiemet gali būti ne tik šlapias ir purvinas, bet ir pavojingas, jei atšilimas bus staigus.
Ar žiema laikysis iki balandžio? Štai ką verta suprasti
Tokios frazės kaip „žiema nesitrauks iki balandžio vidurio“ skamba labai dramatiškai ir clickbaitiškai, tačiau realybė paprastesnė: Lietuvoje žiemiškos sąlygos balandį nėra sensacija.
Net jei oras dienomis šiltėja, naktį dar gali spausti minusas, gali pasitaikyti šlapdribos, o kai kur – ir sniego. Tačiau svarbiausia ne sniegas, o tai, kad pavasaris Lietuvoje dažnai ateina „banguojant“, o ne tiesia linija.
Gera žinia: tokia žiema gali būti naudinga vasarai (bent iš dalies)
Nors skaitytojui patinka idėja „jei vasaris šaltas – vasara bus karšta“, tai nėra 100 % taisyklė. Visgi praktinis pliusas yra aiškus: storesnė sniego danga reiškia didesnes vandens atsargas. Tai naudinga dirvožemiui, o pavasarį sumažina sausros riziką.
Taip pat šaltesni periodai gali sumažinti dalies kenkėjų išgyvenamumą. Todėl, kad ir kaip norisi keikti žiemą – gamtai tai tam tikra prasme „resetas“.
