Dauguma vairuotojų Lenkijoje degalus pila ramia galva – ypač didžiuosiuose tinkluose, kur, atrodytų, viskas turi būti kontroliuojama. Tačiau naujausi Konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos tarnybos (UOKiK) degalų kokybės duomenys rodo, kad rizika visiškai niekur nedingo. Oficialioje 2025 m. ataskaitoje fiksuojamas nežymus pagerėjimas, bet tuo pačiu atskleidžiama ir tai, ko vairuotojai labiausiai bijo: kai kuriose degalinėse kuras neatitiko privalomų parametrų. Tai gali reikšti ne tik sugadintą kelionę, bet ir brangiai kainuojančius variklio gedimus – ypač moderniuose dyzeliniuose automobiliuose su „common rail“ sistemomis bei DPF filtrais.
Degalų kokybė gerėja, bet problema neišnyko: 24 mėginiai neatitiko normų
UOKiK 2025 metų ataskaita pateikia skaičius, kurie iš pirmo žvilgsnio lyg ir turėtų raminti. Iš viso Lenkijos degalinėse paimti 1787 degalų mėginiai, o neatitikimų nustatyta 24 atvejais. Tai sudaro 1,3 proc. – minimalų sumažėjimą, palyginti su 1,4 proc. 2024 metais.
Ilgesnėje perspektyvoje pokytis dar ryškesnis: prieš dešimtmetį daugiau nei 5 proc. degalų mėginių neatitiko normų. Tai leidžia manyti, kad patikrinimai, griežtesni reikalavimai ir spaudimas rinkai daro savo. Tačiau yra ir kita medalio pusė, kuri vairuotojui svarbiausia: net ir 1,3 proc. reiškia, kad vidutiniškai viena iš šimto patikrintų vietų gali pardavinėti degalus, kurie neatitinka nustatytų standartų.
O kai kalba eina apie šiuolaikinius variklius, tokia „loterija“ gali baigtis ne tik sumažėjusia galia ar padidėjusiomis sąnaudomis, bet ir remontu, kuris kainuoja šimtus ar tūkstančius eurų.
Kur didžiausia rizika? UOKiK paviešino degalines, kuriose rasta neatitikimų
Svarbiausia detalė ta, kad UOKiK ataskaita neapsiriboja vien statistika. Joje pateikiama informacija apie 20 degalinių, kuriose degalai neatitiko reikalavimų. Ir tai svarbu pabrėžti: problemos neapsiribojo vien maža įmone ar vienu regionu – neatitikimai nustatyti skirtingose vietose, o tarp jų minimi tiek didesni žaidėjai, tiek mažesni subjektai ir didmenininkai.
Tokie viešinami sąrašai turi aiškią funkciją: jie veikia kaip prevencija ir spaudimas rinkai. Kuo mažiau anonimiškumo – tuo didesnė tikimybė, kad degalinių savininkai rimčiau žiūrės į tiekimo grandinę, kokybės kontrolę ir laboratorinius tyrimus.
Dažniausi pažeidimai – dyzinui: vienas parametras gali „nužudyti“ sistemą
UOKiK duomenimis, dažniausiai nustatomas pažeidimas buvo susijęs su dyzelinio kuro pliūpsnio temperatūra. Tokia problema aptikta 10 degalinių, o kai kuriais atvejais ji pasikartojo ir vėlesniuose patikrinimuose.
Tai nėra smulkmena. Netinkama pliūpsnio temperatūra gali lemti užvedimo problemas, netolygų variklio darbą, padidėjusias degalų sąnaudas ir didesnį emisijų kiekį. Žiemą ši problema tampa dar ryškesnė, nes dyzelinas jautriai reaguoja į temperatūrą, o menkiausias nukrypimas gali išryškėti būtent šalčio metu.
Kituose atvejuose fiksuotas mažas dyzelinio kuro oksidacijos stabilumas. Tai reiškia, kad degalai greičiau sensta, susidaro nuosėdos, teršiami filtrai ir purkštukai. Ilgainiui tai gali virsti gedimų grandine – nuo užsikišusių filtrų iki prastos įpurškimo kokybės ir galios kritimo.
Ataskaitoje minimi ir kiti pažeidimai: per didelis sieros kiekis ar priemaišos dyzeline, neteisingas 95 benzino garų slėgis bei neįprastas SND kvapas.
Kaip suprasti, kad įsipylėte prastų degalų? Šie ženklai neturėtų būti ignoruojami
Vairuotojai, įtariantys, kad į baką pateko nekokybiškas kuras, dažniausiai pirmiausia pastebi variklio elgesio pokyčius. Dyzeliniame automobilyje tai gali pasireikšti sunkesniu užvedimu, netolygiu darbu, dūmingumu ar staigiai išaugusiomis sąnaudomis. Jei degalai nestabilūs arba su priemaišomis, po kurio laiko atsiranda galios trūkumas, vangus akseleratoriaus atsakas ir aiškiai juntamas „dusimas“.
Benzininiuose automobiliuose neteisingas garų slėgis gali sukelti garavimo problemas. Tai pasireiškia tuo, kad variklį sunkiau užvesti esant šiltesniam orui, automobilis gali dirbti nelygiai laisvąja eiga, atsiranda trūkčiojimas.
Ekspertai pabrėžia, kad laukti „kol praeis“ – dažniausiai blogiausia strategija, nes kiekvienas papildomas kilometras su netinkamais degalais gali tik pabloginti situaciją.
Ką daryti, jei įtariate nekokybišką kurą?
UOKiK kontekste vairuotojams svarbiausia yra turėti įrodymus. Todėl pirmas praktinis žingsnis – išsaugoti kvitą arba sąskaitą faktūrą, nes tai yra vienintelis realus pirkimo įrodymas. Be jo ginčas su degaline dėl žalos atlyginimo tampa praktiškai beviltiškas.
Jei situacija rimta, rekomenduojama kuo greičiau papildyti degalus patikimoje degalinėje, o kai kuriais atvejais – praplauti sistemą. Taip pat galima kreiptis į atitinkamas institucijas, pranešant apie įtarimą – tai padeda planuoti patikrinimus ir didina spaudimą degalų platintojams laikytis reikalavimų.
Ar verta bijoti? Ne. Bet budrumas – būtinas
UOKiK duomenys rodo, kad degalų kokybė Lenkijoje gerėja, tačiau rizika vis dar egzistuoja. O kai kalba eina apie automobilio kuro sistemą, net vienas prastas bakas gali baigtis labai brangiai.
Todėl racionaliausia išvada paprasta: degalus verta pilti patikimose vietose, vengti įtartinai pigių pasiūlymų ir sekti oficialias patikrinimų ataskaitas. Nes sąmoningas vartotojas šiandien yra efektyviausias degalų kokybės sergėtojas – net kai statistika atrodo gerėjanti.
Šaltinis: https://goniec.pl/nawet-nie-uwierzysz-gdzie-kupisz-w-polsce-lewe-paliwo-ludzie-o-tym-nie-wiedza-jest-pelna-lista-stacji-szokujaca-wc-wsk-020226#google_vignette
