Vilnietis Andrius (34 m.) dar prieš pusmetį didžiavosi savo sprendimu – atsikratė seno dyzelinio automobilio ir persėdo į tviskantį, naują elektromobilį. „Ateitis, ekologija ir nulinės išlaidos kurui“, – taip jis argumentavo savo pasirinkimą draugams. Tačiau ši žiema vyrui tapo skaudžia realybės pamoka. Romantiškas savaitgalio pabėgimas į pajūrį virto kovos dėl išgyvenimo drama: spaudžiant -20°C šaltukui, „išmanusis“ automobilis tapo šalčio kamera, o kelionė, kuri turėjo trukti 3 valandas, išsitęsė dvigubai.
Kai Andrius pasirašė lizingo sutartį, viskas atrodė kaip pasakoje. Valstybės kompensacija, nemokamas parkavimas Vilniaus centre, galimybė važiuoti A juosta ir gamintojo deklaruojamas 450 kilometrų nuvažiuojamas atstumas. Vyras skaičiavo, kad kelionė iki jūros jam kainuos vos kelis eurus, o ir sustoti krautis galbūt net nereikės.
Tačiau savaitgalio išvyka, kai termometro stulpelis nukrito žemiau 20 laipsnių šalčio, parodė, kad tarp reklaminio lankstinuko ir realybės Lietuvos greitkelyje – didžiulė praraja.
Pirmasis smūgis – vos įsėdus
„Planavome išvažiuoti anksti ryte. Automobilis stovėjo lauke. Įsėdu, užvedu (tiksliau, įjungiu), o ekranas rodo ne 450 km, o vos 260 km atstumą. Ir tai su 100 proc. baterija!“ – pasakoja Andrius.
Vyras bandė save raminti – galbūt sistema tiesiog per daug atsargi, galbūt važiuojant baterija sušils ir rodmenys pagerės. Juk negali būti, kad naujas, beveik 50 tūkstančių eurų kainavęs automobilis praranda pusę savo galimybių vien dėl lietuviškos žiemos.
Deja, tai buvo tik pradžia.
Magistralėje – vėžlio greičiu
Vos išvažiavus į automagistralę Vilnius–Klaipėda, skaičiai ekrane ėmė tirpti akyse.
„Norėjau važiuoti normaliu 110–120 km/h greičiu, kaip visi žmonės. Bet po pusvalandžio supratau – jei taip lėksiu, nepasieksiu net Kryžkalnio. Baterijos procentai krito drastiškai,“ – prisimena vairuotojas.
Andrius buvo priverstas lėtinti. Išdidus elektromobilio savininkas, dar vakar gyręsis „sprogstama dinamika“, dabar vilkosi pirma eismo juosta 90 km/h greičiu, lenkiamas senų, dūmais springstančių vilkikų ir 20 metų senumo „Passatų“.
„Jaučiausi apgailėtinai. Važiuoju naujausia mašina, o mane lenkia visi, kas netingi. Bet didžiausias stresas buvo stebėti tą nelemtą baterijos likutį,“ – atsidūsta jis.
Įkrovimo stotelių loterija
Ties Kryžkalniu tapo aišku – be papildymo jūros nepasieks. Ir čia prasidėjo tikrasis košmaras.
Privažiavęs prie pirmosios numatytos greitojo įkrovimo stotelės, Andrius rado ją… tamsią. Ekranas neveikė. Spaudžiant speigui, vyras bandė skambinti į pagalbos liniją, bet po 10 minučių laukimo jam buvo pasakyta, kad „įvyko sistemos klaida, važiuokite kitur“.
„Kitur“ reiškė dar 30 kilometrų įtampoje. Atvykus į kitą aikštelę, laukė dar viena staigmena – stotelė veikė, bet joje jau krovėsi kitas „nelaimėlis“, o už jo rikiavosi dar vienas elektromobilis.
„Lauke -22°C. Stovime eilėje. Įkrovimas vyksta lėtai, nes dėl šalčio baterija nepriima maksimalios galios. Ten praradome beveik pusantros valandos. Žmona sėdėjo pikta, aš – nervingas. Norėjosi viską mesti ir kviesti taksi,“ – pasakoja Andrius.
Komforto kaina – šaltis salone
Paskutinė kelionės atkarpa tapo išbandymu ne tik nervams, bet ir kūnui. Matydamas, kad po įkrovimo (kuris kainavo brangiau nei tikėjosi) energijos atsargos vis tiek ribotos, o vėjas priešpriešinis, Andrius priėmė drastišką sprendimą.
„Supratau, kad šildymas „suvalgo“ didžiulę dalį energijos. Teko rinktis: arba važiuojame šiltai ir stojame dar kartą (ko fiziškai nebegalėjome pakelti), arba aukojame komfortą,“ – sako vyras.
40 tūkst. eurų vertės automobilyje pora sėdėjo su žieminėmis pūkinėmis striukėmis, kepurėmis ir pirštinėmis. Klimato kontrolė buvo išjungta, veikė tik minimalus priekinio stiklo apipūtimas, kad neužšaltų langai.
„Sėdžiu su pirštinėmis, vairuoju tą „technologijų stebuklą“, dantis kalena, o pro šalį lekia šilti dyzeliniai automobiliai. Jaučiausi visiškai apgautas. Kokia čia prabanga? Kokia ateitis? Tai grįžimas į akmens amžių,“ – piktinasi vilnietis.
Vietoj 3 valandų – 6 valandos kančios
Galutinis rezultatas: kelionė, kuri įprastai trunka apie 3–3,5 valandos, užtruko beveik 6 valandas. Į viešbutį pora atvyko sušalusi, išvargusi ir susipykusi.
Andrius pripažįsta, kad vasarą automobilis yra puikus, tačiau Lietuvos klimatas ir elektromobilių infrastruktūra, jo nuomone, yra nesuderinami dalykai.
„Niekas reklamoje nepasako, kad žiemą tavo nuvažiuojamas atstumas kris perpus. Niekas neįspėja, kad stotelės neveiks, o jei veiks – kraus vėžlio greičiu. Aš norėjau sutaupyti, o sumokėjau savo laiku ir sveikata,“ – reziumuoja vyras.
Dabar, žiūrėdamas į kieme stovintį kaimyno seną dyzelinį visureigį, kuris užsikuria ir važiuoja bet kokiu oru, Andrius tyliai jam pavydi. „Ekologija yra gerai, bet kai tau pačiam reikia sėdėti ledo kube vidury laukų, prioritetai greitai pasikeičia,“ – sako jis.
Eksperto komentaras:
Automobilių rinkos žinovai patvirtina: žema temperatūra daro didžiulę įtaką ličio jonų baterijoms. Cheminiai procesai lėtėja, todėl mažėja talpa, o salono šildymas (jei nėra šilumos siurblio) eikvoja milžiniškus energijos kiekius. Prieš perkant elektromobilį Lietuvoje, būtina įsivertinti, ar turėsite galimybę jį krauti namuose ir ar esate pasiruošę logistiniams iššūkiams tolimose kelionėse žiemą.
