Olandai dviračių taką nutiesė iš plastikinių puodelių: štai rezultatas po milijono dviratininkų

Trisdešimties metrų dviračių takas ir plastiko kiekis, prilygstantis maždaug 218 tūkst. vienkartinių puodelių. Tokiu eksperimentu Nyderlanduose pradėta tikrinti, ar plastiko atliekos gali tapti naudinga miesto infrastruktūros dalimi. Po milijono pravažiavimų dviejose bandomosiose atkarpose dėmesį patraukė ne vien pati danga – po ja esanti erdvė padėjo sulaikyti lietaus vandenį.

Pirmoji „PlasticRoad“ atkarpa Zvolėje atidaryta 2018 metų rugsėjį. Nors pavadinimas leidžia įsivaizduoti išlydytą plastiką, tiesiog išlietą vietoj asfalto, konstrukcija kitokia: takas surinktas iš gamykloje pagamintų tuščiavidurių modulių. Jų viršus skirtas judėjimui, o apačioje palikta vietos vandeniui kauptis. Taip vienu projektu mėginta spręsti du klausimus – kur panaudoti plastiko atliekas ir kaip sumažinti po liūčių paviršiuje susikaupiančio vandens kiekį.

Milijonas pravažiavimų – per dvi bandomąsias atkarpas

Projektą vystė „VolkerWessels“ grupei priklausanti KWS, vamzdžių gamintoja „Wavin“ ir „Total“. Po pirmojo tako Zvolėje atsirado ir antra eksperimentinė atkarpa Giethorne. Būtent per jas abi, remiantis 2020 metų projekto vykdytojų apžvalga, buvo užfiksuotas milijonas dviratininkų pravažiavimų. Šis skaičius nereiškia milijono skirtingų žmonių ar tokio srauto viename trisdešimties metrų take.

Kiekvienai tokio ilgio atkarpai panaudota maždaug tūkstantis kilogramų perdirbto plastiko. Palyginimas su vienkartiniais puodeliais padeda įsivaizduoti žaliavos kiekį, tačiau jo nereikėtų suprasti kaip tikslaus tako sudėties aprašymo.

Kūrėjai paskelbė, kad bandymų rezultatai leido pereiti prie pramoninės gamybos, pradėtos 2021 metais. Vis dėlto milijonas pravažiavimų dar neatsako, kiek dešimtmečių tokia konstrukcija tarnaus ir kaip jos priežiūros sąnaudos atrodys per visą naudojimo laikotarpį.

Įdomiausia dalis slepiasi po ratais

Įprasta nelaidi danga lietų nukreipia į šonus ir vandens surinkimo sistemą. Tuščiaviduriai „PlasticRoad“ moduliai suteikia papildomos vietos vandeniui laikinai sulaikyti, o vėliau jis gali palaipsniui susigerti į gruntą. Konstrukcijos ertmės taip pat numatytos kabeliams ar kitai infrastruktūrai.

Projekto vykdytojų pateiktais bandymų duomenimis, stebėtų smarkių liūčių metu vanduo užėmė ne daugiau kaip 48 proc. kaupimo talpos, o susikaupęs pasišalino per dvi dienas. Tai naudingi konkretaus bandymo rezultatai, tačiau jie negarantuoja tokio pat veikimo bet kurioje vietoje. Vandens pasišalinimą lemia ir gruntas, požeminio vandens lygis, kritulių kiekis bei konstrukcijos priežiūra.

Lietuvos miestams ši idėja aktuali pirmiausia dėl liūčių. Takas, kuris kartu kaupia vandenį, galėtų papildyti įprastus lietaus nuotekų sprendimus. Tačiau prieš jį įrengiant reikėtų įvertinti vietos sąlygas, o ne remtis vien sėkmingu Nyderlandų pavyzdžiu.

Mažesnė tarša – kūrėjų skaičiavimas, kurį reikia vertinti plačiau

Projekto bendrovės skelbė, kad tokios konstrukcijos anglies dioksido pėdsakas gali būti 50–70 proc. mažesnis nei palyginamų asfalto ar betono sprendimų. Šie skaičiai priklauso nuo vertinimo prielaidų: naudojamos žaliavos, gamybos, transportavimo, tarnavimo trukmės ir to, kas su moduliais nutiks juos išardžius.

Vien panaudotas perdirbtas plastikas dar neįrodo, kad danga visais atžvilgiais pranašesnė. Reikia žinoti, kaip ji dėvisi, ar susidaro mikroplastiko dalelių, kaip remontuojami pažeidimai ir ar modulius bus galima dar kartą perdirbti. Tai klausimai, į kuriuos trumpalaikis pravažiavimų bandymas negali pateikti galutinio atsakymo.

Lietuvoje tektų išlaikyti ir kitą egzaminą

Nyderlandų eksperimentas nėra įrodymas, kad plastikiniai moduliai pasirengę pakeisti magistralių asfaltą. Dviračių takui ir sunkiasvorių automobilių keliui tenka skirtingos apkrovos, todėl vienos paskirties rezultatai negali būti automatiškai pritaikomi kitai.

Lietuvoje tokiai dangai reikėtų patikrinti atsparumą šalčio ir atlydžio ciklams, sukibimą šlapiu bei šaltu oru, taip pat suderinamumą su sniego valymo technika. Vertinimo verta pati konstrukcijos idėja: po taku palikta erdvė gali atlikti darbą, kuriam kitu atveju reikėtų papildomų vandens kaupimo įrenginių. Ar tai apsimokėtų konkrečiame mieste, parodytų vietinis bandymas ir eksploatacijos duomenys.