Oro uoste išmetė pilną vandens buteliuką, o po patikros suprato klaidą: Vilniuje ir Kaune to daryti nebereikia

Įprotis stipresnis už naujas taisykles. Prieš eidama į saugumo patikrą oro uoste keleivė iš rankinės išsitraukė vandens buteliuką ir išmetė jį į šiukšliadėžę – juk daugelį metų keliautojai žinojo taisyklę, kad didesnių nei 100 ml skysčių talpų į lėktuvo saloną neštis negalima. Tik praėjusi patikrą ji suprato, kad skubėjo be reikalo. Vilniaus ir Kauno oro uostuose ši taisyklė jau pasikeitusi – rankiniame bagaže galima turėti skysčių talpas iki 2 litrų.

Tai reiškia, kad prieš skrydį iš Vilniaus ar Kauno nebereikia išgerti likusio vandens prie pat patikros, išmesti beveik pilno buteliuko ar tik praėjus kontrolę pirkti naujo. Galima pasiimti ir įprastą 0,5, 1 ar net iki 2 litrų vandens butelį, jeigu jis telpa į jūsų rankinį bagažą ir nepažeidžia oro bendrovės nustatytų bagažo dydžio bei svorio reikalavimų. Lietuvos oro uostų informacijoje tiesiogiai nurodoma, kad vanduo rankiniame bagaže leidžiamas, o vienos skysčio talpos tūris negali viršyti 2 litrų.

Taisyklė, kurią daugelis vis dar prisimena, Vilniuje ir Kaune jau nebegalioja

Ilgus metus prieš saugumo patikrą oro uostuose kartojosi tas pats vaizdas: vieni keleiviai skubėdami išgerdavo vandens buteliuką, kiti jį išmesdavo, o kosmetiką, kremus ir kitus skysčius kruopščiai dėdavo į mažas, ne didesnes kaip 100 ml talpas.

Būtent todėl nemažai žmonių ir dabar automatiškai elgiasi pagal senąją tvarką. Tačiau Vilniaus ir Kauno oro uostuose situacija pasikeitė dar 2025 metų rugpjūčio 22 dieną. Čia pradėta taikyti nauja skysčių gabenimo tvarka, leidžianti rankiniame bagaže turėti iki 2 litrų talpos indus su skysčiais.

Pokytį leido įgyvendinti naujos kartos kompiuterinės tomografijos saugumo skeneriai. Jie rankinio bagažo turinį gali analizuoti trimatėje erdvėje, todėl patikros darbuotojams nebereikia keleivio prašyti išimti kiekvieno skysčio ar elektroninio įrenginio atskirai.

Keleiviui praktinė nauda labai paprasta: Vilniaus ir Kauno oro uostų saugumo patikroje skysčius bei elektronikos prietaisus galima palikti lagamine, kuprinėje ar krepšyje. Tai turėtų ne tik sutrumpinti pasiruošimą patikrai, bet ir sumažinti tą paskutinės minutės chaosą, kai prieš kontrolę pradedama ieškoti kosmetikos, kompiuterio ir maišelio su skysčiais.

Taip, galite pasiimti ir vandens

Bene praktiškiausia naujos tvarkos dalis – paprastas geriamasis vanduo. Lietuvos oro uostų pateikiamoje informacijoje vanduo aiškiai nurodomas tarp produktų, kuriuos leidžiama vežtis rankiniame bagaže, jei talpa neviršija 2 litrų.

Todėl keliaujant iš Vilniaus ar Kauno oro uosto nebėra būtinybės prieš patikrą išmesti parduotuvėje ar namuose pripildytą įprastą vandens buteliuką vien todėl, kad jame yra daugiau nei 100 ml.

Tas pats principas galioja ne tik vandeniui. Skysčiais aviacijos saugumo taisyklėse laikomi ir įvairūs gėrimai, šampūnas, plaukų gelis, losjonai, dantų pasta, jogurtas, sriubos, sirupai, kvepalai bei nemažai kitų panašios konsistencijos produktų. Vilniaus oro uosto informacijoje nurodoma, kad rankiniame bagaže jų talpos taip pat gali būti iki 2 litrų.

Tai ypač patogu ilgesnėse kelionėse. Nebereikia specialiai pirkti mažų 50 ar 100 ml šampūno, dušo želės ar kitų priemonių vien tam, kad jos praeitų saugumo patikrą Vilniuje ar Kaune.

Tačiau yra vienas „bet“, kurį prieš kelionę verta įsiminti.

Skrendant atgal taisyklės gali būti visiškai kitokios

Tai bene svarbiausia naujosios tvarkos detalė. 2 litrų taisyklė dar nėra universali visuose Europos oro uostuose.

Vilnius ir Kaunas gali taikyti laisvesnę tvarką todėl, kad juose veikia tam pritaikyti naujos kartos saugumo skeneriai. Tačiau visuose oro uostuose tokios įrangos nėra. Lietuvos oro uostai patys perspėja keleivius prieš kelionę pasitikrinti, kokios skysčių gabenimo taisyklės galioja oro uoste, iš kurio bus skrendama atgal į Lietuvą.

Tai gali sukurti gana paradoksalią situaciją. Iš Vilniaus išskrendate su 0,75 litro vandens gertuve ar didesniu kosmetikos buteliuku be jokių problemų, tačiau po savaitės kitame oro uoste su tuo pačiu daiktu per patikrą jau galite būti nepraleisti.

Todėl naujos taisyklės nereikėtų suprasti kaip „Europoje panaikintas 100 ml ribojimas“. Tiksliau būtų sakyti, kad konkrečiuose oro uostuose, turinčiuose atitinkamą patikros įrangą ir taikančiuose naująją tvarką, leidžiamos didesnės skysčių talpos.

Yra ir dar viena Lietuvos išimtis – Palangos oro uostas. Lietuvos oro uostai nurodo, kad jame nėra tokių pačių naujos kartos skenerių kaip Vilniuje ir Kaune, todėl ten tebėra aktuali senesnė skysčių patikros tvarka.

Prieš kitą skrydį verta pakeisti vieną seną įprotį

Daugelį metų keleiviai buvo mokomi prieš oro uosto patikrą patikrinti savo rankinę: vanduo lauk, didelis šampūnas lauk, kvepalai į mažą maišelį. Nenuostabu, kad šis įprotis niekur nedingo vos pakeitus technologijas.

Tačiau skrendant iš Vilniaus ar Kauno dabar verta prisiminti priešingą dalyką – vandens buteliuko automatiškai išmesti nereikia. Rankiniame bagaže galima turėti skysčio talpą iki 2 litrų, o patikros metu jos net nereikia traukti iš krepšio.

Tik prieš kelionę vis tiek verta patikrinti du dalykus: konkretaus išvykimo oro uosto saugumo taisykles ir oro bendrovės rankinio bagažo dydžio bei svorio apribojimus. Pastarieji niekur nedingo, todėl du litrai vandens kartu reiškia ir papildomus du kilogramus rankinėje.

Vis dėlto dažnam keleiviui tai malonus pokytis. Metas pamiršti bent vieną nemaloniausių oro uosto ritualų – skubiai išgerti pusę butelio vandens prie saugumo patikros arba mesti jį į šiukšliadėžę. Vilniuje ir Kaune to daryti nebereikia.