Pamatėte pinigų ryšulį prie bankomato? Geriau nelieskite – toks „radinys“ gali baigtis tuščia pinigine

Įsivaizduokite paprastą situaciją. Išeinate iš parduotuvės, rankoje laikote maišelį su maistu, gal dar ką tik nusiėmėte grynųjų iš bankomato. Aplink žmonės skuba, kažkas kalba telefonu, kažkas stovi eilėje prie taromato, aikštelėje pypsi automobilis. Ir staiga ant žemės pamatote pinigus. Ne vieną monetą ir ne penkių eurų kupiūrą, o normalų ryšulėlį.

Pirma mintis dažniausiai būna labai žmogiška: „Kažkas pametė.“ Antra – dar žmogiškesnė: „O jeigu čia tikrai daug?“ Trečia mintis jau priklauso nuo žmogaus sąžinės: vienas norės nunešti į parduotuvės informaciją ar policiją, kitas bent akimirką pagalvos, kad gal pasisekė.

Būtent ta akimirka sukčiams ir reikalinga. Nes gatvėje padėtas pinigų ryšulys ne visada yra pamestas. Kartais tai masalas. Ir tas, kuris jį pakelia, per kelias minutes gali tapti ne laimingu radėju, o žmogumi, iš kurio išviliojami jo paties pinigai.

Kodėl ant žemės gulintys pinigai gali būti spąstai

Sukčiai mėgsta vietas, kur žmonės būna su grynaisiais arba ką tik tvarkė piniginius reikalus. Tai bankomatai, bankų skyriai, prekybos centrų įėjimai, turgūs, autobusų stotys, automobilių aikštelės. Ten žmogus dažnai būna išsiblaškęs: tikrina piniginę, skaičiuoja pirkinius, ieško automobilio raktų, kalba telefonu ar galvoja apie visai kitus reikalus.

Senas triukas veikia labai paprastai. Sukčiai numeta ant žemės pinigų ryšulį, kartais specialiai taip, kad žmogus jį pastebėtų. Ryšulys gali atrodyti įtikinamai: viršuje tikros kupiūros, viduje popierius, laikraščiai ar smulkios kupiūros. Žmogus pasilenkia, pakelia, dar nespėja dorai suprasti, ką laiko rankoje, ir čia prasideda spektaklis.

Iš šono prieina nepažįstamasis. Jis elgiasi taip, lyg ir pats ką tik pastebėjo radinį. Kartais sako: „Oho, čia pinigai. Gal pasidalinam?“ Kartais vaidina sąžiningą žmogų: „Reikia nešti į policiją, bet gal susitarkim kitaip.“ Kartais iš karto pradeda spausti: „Aš mačiau, kad tu pakėlei, dabar jau nebeišsisuksi.“

Sukčių tikslas vienas – neleisti žmogui ramiai pagalvoti. Jie kalba greitai, artėja per arti, kuria įtampą, gąsdina policija, kaltina nesąžiningumu arba siūlo „greitai susitarti“. Kai žmogus pasimeta, jį daug lengviau pastumti į sprendimą, kurio normaliomis sąlygomis jis niekada nepriimtų.

Po kelių minučių atsiranda „pinigų savininkas“

Dažniausiai antras veiksmas prasideda tada, kai žmogus jau įtrauktas į žaidimą. Jis galbūt sutiko pasidalinti „radiniu“, galbūt laiko pinigus rankoje, galbūt tiesiog bando išsisukti iš nemalonios situacijos. Tada atsiranda dar vienas asmuo – tariamas pinigų savininkas.

Jis ateina susijaudinęs, piktas arba labai įtikinamai sunerimęs. Klausia, ar niekas nematė pinigų ryšulio. Pirmasis sukčius staiga tampa „liudininku“ ir pasako: „Štai šitas žmogus pakėlė.“ Jeigu prieš tai dar buvo kalbų apie dalybas, situacija tampa dar nemalonesnė. Auka pasijunta įvaryta į kampą.

Tariamas savininkas pradeda reikalauti grąžinti pinigus. Tada pareiškia, kad suma buvo didesnė. Pavyzdžiui, ryšulyje esą buvo ne keli šimtai, o tūkstantis ar daugiau. Prasideda kaltinimai: „Tu dalį pasilikai“, „aš kviesiu policiją“, „čia viskas filmuota“, „tu pavogei“.

Dalis žmonių tokioje situacijoje panikuoja. Ypač vyresnio amžiaus žmonės arba tie, kurie nenori jokių konfliktų. Jiems atrodo, kad lengviau atiduoti savo pinigus ir kuo greičiau išeiti, negu aiškintis su dviem agresyviais nepažįstamaisiais. Taip sukčiai ir laimi. Jie ne visada atima pinigus jėga. Dažnai žmogus pats juos paduoda, kad tik baigtųsi spaudimas.

Kodėl nereikia liesti net „iš geros širdies“

Daug kas sakytų: „Bet aš gi neimčiau sau, nuneščiau į policiją.“ Skamba gražiai, bet problema ta, kad sukčiams nesvarbu, kokie buvo jūsų ketinimai. Jiems užtenka, kad palietėte pinigus ir jau esate istorijos dalis. Nuo tos akimirkos galima jus kaltinti, spausti, gąsdinti, rodyti į jus pirštu kaip į žmogų, kuris „pakėlė svetimą“.

Todėl saugiausias sprendimas labai paprastas: jei ant žemės pamatėte įtartiną pinigų ryšulį, jo nelieskite. Ypač jei tai vyksta prie bankomato, prekybos centre, aikštelėje ar vietoje, kur aplink yra keistai besisukiojančių žmonių. Galite atsitraukti, apsidairyti, pranešti apsaugai, parduotuvės darbuotojui ar policijai. Jei norite, galite nufotografuoti vietą iš saugaus atstumo, bet geriau neimti radinio į rankas.

Jeigu kažkas šalia pradeda raginti „pakelkit“, „pažiūrėkit, kiek ten“, „pasidalinkim“, tai jau raudona vėliava. Sąžiningas žmogus paprastai nespaudžia nepažįstamojo dalintis pinigais vidury gatvės. O sukčius kaip tik ir bando padaryti taip, kad jūs imtumėte veikti greitai ir neapgalvotai.

Ką daryti, jei jau pakėlėte pinigus

Jei taip nutiko, svarbiausia – neįsitraukti į jokias derybas. Neikite į šalį su nepažįstamais žmonėmis, nesėskite į automobilį, nedalinkite pinigų, nerodykite savo piniginės, banko kortelių ar dokumentų. Nesvarbu, ką jie sako: „mes tik pasikalbėsim“, „čia greitai išspręsim“, „nereikia policijos“. Būtent policijos ar apsaugos tokiose situacijose ir reikia.

Geriausia garsiai pasakyti: „Kviečiame policiją“ arba „Einu pas apsaugą“. Ir eiti ten, kur yra žmonių, kamerų, darbuotojų. Sukčiai nemėgsta viešumo. Jų planas veikia tada, kai auka pasimeta, lieka viena ir pradeda derėtis.

Jei prie jūsų prieina tariamas savininkas ir kaltina, kad trūksta pinigų, nesiaiškinkite su juo gatvėje. Sakykite, kad viską spręsite tik dalyvaujant policijai. Jei žmogus tikras savininkas, jis neturėtų bijoti oficialaus sprendimo. Jei tai sukčius, tikėtina, kad labai greitai praras norą tęsti spektaklį.

Ypač perspėkite tėvus ir senelius

Tokios apgavystės pavojingos ne todėl, kad jos labai sudėtingos. Priešingai – jos paprastos, todėl ir veikia. Žmogus pamato pinigus, sutrinka, pajunta kaltę, išsigąsta konflikto, o sukčiai tuo naudojasi.

Vyresni žmonės dažnai būna mandagesni, labiau bijo policijos, nemėgsta triukšmo ir nori viską išspręsti „žmoniškai“. Būtent todėl verta su tėvais ar seneliais apie tai pasikalbėti iš anksto. Ne gąsdinant, o labai paprastai: jei rasi pinigus ant žemės – neliesk. Jei kažkas siūlo dalintis – eik šalin. Jei spaudžia – kviesk policiją arba eik pas apsaugą.

Tas pats galioja ir vaikams bei paaugliams. Jie gali pagalvoti, kad rado „sėkmę“, ypač jei ant žemės guli didesnė suma. Bet gatvėje pinigai retai atsiranda šiaip sau, o sukčiai puikiai žino, kaip išnaudoti smalsumą.

Tikras turtas prasideda ne nuo rastų pinigų

Internete kartais mėgstama sakyti, kad rastas pinigas pritraukia sėkmę, kad jį reikia pasiimti, padėti į piniginę ar atlikti kokį ritualą. Bet realiame gyvenime daug svarbiau ne mistika, o blaivus protas. Ne kiekvienas radinys yra dovana. Kai kurie radiniai yra kabliukas.

Jei norite saugoti savo pinigus, pirmiausia saugokite ramybę. Sukčiai dažniausiai laimi ne todėl, kad yra labai protingi, o todėl, kad priverčia žmogų veikti iš baimės, gėdos ar skubėjimo. Kai tik pajuntate, kad jus spaudžia greitai apsispręsti, kažką slėpti, eiti į šalį ar „susitarti be policijos“, verta sustoti.

Pamatėte pinigus ant žemės? Praeikite pro šalį arba praneškite atsakingiems žmonėms. Tai nereiškia, kad esate abejingas. Tai reiškia, kad neleidžiate savęs įtraukti į svetimą žaidimą.

Kartais brangiausias sprendimas būna pasilenkti. O saugiausias – tiesiog nueiti toliau.