Tikriausiai ne kartą esate patyrę tą nejaukų, šiurpuliukus keliantį jausmą: sėdite su draugais, garsiai pasvajojate apie naujus sportbačius, specifinės rūšies kavą ar egzotišką kelionę, nors niekada to nevedėte į „Google“ paiešką. Praeina valanda, atsidarote socialinius tinklus ir – bam! – matote būtent to produkto reklamą. Pirma mintis, kuri šauna į galvą, yra natūrali: „Jie mane seka. Telefonas klausosi mano pokalbių.“
Tačiau technologijų ekspertai iš portalo BGR turi atsakymą, kuris vienu metu ir ramina, ir verčia susimąstyti apie tai, kaip veikia šiuolaikinis pasaulis.
Kodėl slaptas įrašinėjimas yra mitas?
Nors sąmokslo teorijos apie tai, kad išmanieji telefonai yra tapę kišeniniais šnipais, skamba labai įtikinamai, nėra jokių realių įrodymų, kad technologijų milžinės sistemingai įrašinėtų ir analizuotų jūsų privačius pokalbius vien tam, kad parinktų reklamas.
Pagalvokite logiškai: jei milijardai telefonų visame pasaulyje nuolat įrašinėtų garsą, siųstų jį į serverius ir realiuoju laiku analizuotų, tai pareikalautų tokių milžiniškų techninių išteklių ir duomenų srauto, kad jūsų telefono baterija išsikrautų per pusvalandį, o mobilusis internetas nuolat strigtų. Be to, teisinės pasekmės ir baudos už tokį masinį privatumo pažeidimą būtų katastrofiškos net turtingiausioms korporacijoms.
Jei neklauso, tai kaip jie žino?
Paslaptis slypi ne mikrofone, o bauginančiai tiksliuose algoritmuose. Jūsų patirtį lemia reklamos sistemos, kurios derina paieškos istoriją, vietos duomenis, socialinius ryšius ir visą jūsų skaitmeninį pėdsaką. Skaitmeninės platformos renka informaciją apie tai, kur lankotės, ką spaudžiate, kiek laiko žiūrite į tam tikrą nuotrauką.
Sukuriamas toks išsamus vartotojo profilis, kad sistema gali ne tik žinoti, ką mėgstate, bet ir numatyti, ko norėsite, dar prieš jums tai garsiai įvardijant. Tai vadinama predikcine analize. Jei jūsų elgesio modelis rodo, kad penktadieniais dažnai užsisakote maistą, o jūsų buvimo vieta rodo, kad esate namuose, tikimybė pamatyti picos reklamą yra didžiulė, net jei apie picą nekalbėjote.
Draugų įtaka – „klausymosi“ iliuzija
Dar įdomesnis aspektas, sukuriantis pasiklausymo iliuziją, yra jūsų socialinis burbulas. Algoritmai puikiai žino, su kuo leidžiate laiką. Jei jūs ir jūsų draugas sėdite toje pačioje kavinėje (tą rodo GPS duomenys), ir jūsų draugas savo telefone ieško informacijos apie tuos pačius batus, apie kuriuos kalbate, sistema sujungia taškus.
Algoritmas daro prielaidą: „Šie du žmonės yra kartu, jie turi panašių interesų, vienas domisi batais, todėl didelė tikimybė, kad tai aktualu ir kitam“. Taip jūsų draugo paieška tampa jūsų reklama. Tai sukuria klaidingą įspūdį, kad telefonas „girdėjo“ jūsų pokalbį, nors iš tiesų jis tiesiog atliko duomenimis pagrįstą tikimybių skaičiavimą.
Ką galite padaryti?
Nors tai nėra pasiklausymas, toks tikslumas vis tiek gali kelti nerimą. Ekspertai primena, kad vartotojai turi galios tai kontroliuoti. Tiek „iOS“, tiek „Android“ sistemose galite peržiūrėti programų leidimus. Jei matote, kad programėlė, kuriai nereikia garso (pavyzdžiui, žibintuvėlis ar skaičiuotuvas), turi prieigą prie mikrofono – išjunkite ją. Taip pat galite apriboti suasmenintų reklamų stebėjimą nustatymuose.
Taigi, kitą kartą pamatę stebuklingai tikslią reklamą, nešaukite ant savo telefono. Tai ne magija ir ne šnipinėjimas – tai tiesiog labai pažangi matematika, kuri jus pažįsta geriau nei jūs patys.
Šaltinis: https://www.bgr.com/2096979/targeted-ads-after-talking-about-it/
