Praėjusi savaitė finansų rinkose baigėsi aiškiu signalu: investuotojai šiuo metu nebenori rizikuoti aklai. Dauguma pagrindinių pasaulio indeksų traukėsi arba judėjo be aiškios krypties, o rinkos nuotaiką temdė du veiksniai – ne visų bendrovių pateisinami ketvirčio lūkesčiai ir netikėtai į politinį bei finansinį lauką sugrįžęs buvęs JAV Federalinio rezervo valdytojas Kevinas Warshas, kurį prezidentas Donaldas Trumpas pasiūlė kaip būsimą centrinio banko pirmininką.
JAV rinkoje savaitę lydėjo atsargus svyravimas. „Dow Jones“ pramonės vidurkis per savaitę sumažėjo 0,4 proc. ir nusileido iki 48 892 punktų. Technologijų akcijoms jautresnis „Nasdaq“ sudėtinis indeksas prarado 0,2 proc. ir siekė 23 461 punktą. Tuo tarpu „S&P 500“ indeksas, apimantis platesnį Amerikos rinkos pjūvį, sugebėjo nežymiai kilti – 0,3 proc., iki 6 939 punktų.
Šie skaičiai iš pirmo žvilgsnio neatrodo dramatiški, tačiau jų fonas kalba daugiau nei procentai: investuotojai nesitraukia masiškai, bet rinkoje mažėja pasitikėjimas, ypač technologijų sektoriuje, kuris pastaruosius metus tempė indeksus į viršų dirbtinio intelekto lūkesčių dėka.
Ketvirčio rezultatų sezonas: vieni nustebino, kiti stipriai nuvylė
Savaitės pradžioje rinkose buvo daugiau optimizmo. Investuotojai tikėjosi, kad ketvirčio rezultatai bus geresni nei prognozavo analitikai. Kai kurioms įmonėms šis scenarijus pasitvirtino: „Meta Platforms“ paskelbus geresnius duomenis, jos akcijos per vieną dieną šoktelėjo apie 7 proc., tapdamos ryškiausiu savaitės pavyzdžiu, kaip greitai rinkos gali apdovanoti už viršytus lūkesčius.
Tačiau technologijų sektorius gavo ir stiprų šaltą dušą. „Microsoft“ akcijų vertė krito apie 10 proc., nes dalyje verslo segmentų rezultatai pasirodė silpnesni nei tikėtasi. Tai buvo vienas iš tų momentų, kai investuotojai rinkoje vėl prisimena: net ir didžiausi vardai negali amžinai viršyti prognozių, ypač kai augimo tempas priklauso nuo brangių investicijų į dirbtinį intelektą.
Rinkos dalyviai vis dažniau klausia ne „kas bus AI lyderis?“, o „kada šios investicijos realiai pradės grąžą?“. Būtent ši abejonė tapo svarbiu faktoriumi, stabdančiu technologijų akcijų entuziazmą.
Dirbtinio intelekto bumas pradeda kelti kitą klausimą – ar jis apsimokės taip greitai?
Pastaraisiais metais technologijų bendrovės didino investicijas į dirbtinį intelektą, serverių infrastruktūrą, duomenų centrus ir susijusius sprendimus. Tačiau investuotojai ima nerimauti, kad šios išlaidos gali būti didesnės ir ilgiau „neatsiperkančios“, nei tikėtasi.
Būtent dėl šios priežasties „Nasdaq“ indeksas, kuriame technologijų bendrovės sudaro didelę dalį, praėjusią savaitę šiek tiek smuktelėjo, nepaisant kelių ryškių šuolių pavieniuose varduose.
Politikos faktorius: Trumpas siūlo Keviną Warshą vadovauti FED
Papildomą įtampą rinkose sukėlė naujiena iš Vašingtono. Penktadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas nominavo buvusį Federalinio rezervo valdytoją Keviną Warshą naujuoju JAV centrinio banko pirmininku, kai 2026 m. gegužę baigsis dabartinio vadovo Jerome’o Powello kadencija.
Rinkos šią žinutę priėmė itin atidžiai, nes FED vadovas yra viena svarbiausių figūrų pasaulio finansų sistemoje. Jo sprendimai dėl palūkanų normų tiesiogiai veikia ne tik JAV paskolas, bet ir dolerio kursą, investicijų kainą bei kapitalo judėjimą visame pasaulyje.
Žiniasklaidos vertinimu, Warshas palankiai žiūri į palūkanų mažinimą, tačiau laikomas mažiau radikaliu pasirinkimu nei kai kurie kiti pastaraisiais mėnesiais minėti kandidatai. Analitikai pabrėžia ir kitą aspektą – Warshas, tikėtina, išlaikytų daugiau nepriklausomumo ir nebūtų laikomas žmogumi, kuris automatiškai vykdys politinę valią.
Europa taip pat atsargi: FTSE vienintelis aiškesnis laimėtojas
Atsargumo nuotaikos persimetė ir į Europos biržas. Savaitę teigiamai užbaigė Londonas: FTSE indeksas pakilo 0,8 proc. iki 10 223 punktų. Tačiau žemyninė Europa judėjo kita kryptimi – Frankfurto DAX indeksas krito 1,5 proc. iki 24 538 punktų, o Paryžiaus CAC smuko 0,2 proc. iki 8 126 punktų.
Tokie skirtumai rodo, kad Europos rinkose šiuo metu dominuoja selektyvus požiūris: investuotojai neperka „visko“, bet ieško saugesnių sektorių arba aiškesnio pelno pagrindo, ypač kai geopolitinės rizikos ir JAV pinigų politika tebėra vienas svarbiausių neapibrėžtumo šaltinių.
Rinkos laukia tęsinio – sprendimai bus priimami pagal pelną, o ne emociją
Pagrindinė žinutė rinkoms dabar gana aiški: euforijos laikotarpis, kai užtekdavo vien pažado apie ateities technologijas, silpsta. Investuotojai grįžta prie klasikinės logikos – pajamos, pelnas, prognozės ir centrinio banko politika vėl tampa svarbiausia formulės dalimi.
Todėl artimiausią savaitę rinkos gali išlikti jautrios net menkiausiems signalams: prastesni ketvirčio rezultatai ar griežtesnė FED retorika gali spausti indeksus žemyn, o netikėtai geri skaičiai – suteikti trumpalaikį atokvėpį. Bet aišku viena: šiuo metu finansų rinkos gyvena ne augimo švente, o nervingu laukimu.
