Pavogė telefoną? Vien IMEI numeris jo stebuklingai nesuras: ką jis iš tikrųjų gali ir kur žmonės per daug tikisi

Kai žmogus pameta telefoną arba jis pavagiamas, pirmos minutės būna labai nemalonios. Kišenė tuščia, rankinė išversta, ant stalo telefono nėra, o galvoje jau sukasi blogiausi scenarijai: nuotraukos, banko programėlės, žinutės, kontaktai, slaptažodžiai, asmeniniai pokalbiai.

Tada dažnas prisimena paslaptingą žodį – IMEI. Internete apie jį kalbama taip, lyg tai būtų beveik stebuklingas telefono sekimo kodas. Neva užtenka žinoti IMEI, ir iškart galima nustatyti, kur yra įrenginys. Tarsi telefonas turėtų slaptą švyturėlį, kuris laukia, kol savininkas jį aktyvuos.

Deja, realybė daug šaltesnė.

IMEI gali padėti, bet jis nėra GPS sekiklis, nėra žemėlapis ir nėra garantija, kad pavogtas telefonas bus rastas. Tai veikiau telefono tapatybės numeris – naudingas įrodymas, svarbus policijai, operatoriams ir servisams, bet paprastam žmogui jis pats savaime nesuteikia galimybės matyti telefono vietos.

Ir būtent čia daug kas pavojingai apsigauna.

IMEI yra telefono „pasas“, bet ne jo buvimo vietos siųstuvas

IMEI – tai tarptautinis mobiliojo įrenginio identifikacijos numeris. Paprastai jis sudarytas iš 15 skaitmenų ir yra priskiriamas konkrečiam telefonui ar kitam mobiliam įrenginiui. Paprastai tariant, tai yra telefono serijinis atpažinimo kodas mobiliojo ryšio tinkle.

Šį numerį galima rasti keliais būdais: ant telefono dėžutės, įrenginio nustatymuose, kai kuriuose modeliuose – ant SIM kortelės dėklo ar korpuso, o paprasčiausias būdas jį pamatyti telefone – surinkti komandą *#06#. Ekrane iškart pasirodo IMEI numeris.

Būtent todėl šį numerį verta užsirašyti dar tada, kai telefonas saugiai guli jūsų rankoje. Ne tada, kai jis jau dingęs. Geriausia IMEI nusifotografuoti, išsisaugoti debesyje, užsirašyti prie pirkimo dokumentų arba laikyti kartu su garantija.

Tačiau labai svarbu suprasti vieną dalyką: IMEI pats nerodo telefono vietos. Jis nesiunčia koordinačių, neturi ryšio su GPS ir nėra programėlė, kurią galima atidaryti žemėlapyje. Tai tik identifikacinis numeris.

Jis pasako: „tai yra tas konkretus įrenginys“. Bet nepasako: „jis dabar yra šioje gatvėje, šiame name, trečiame aukšte“.

Ar telefoną galima rasti pagal IMEI? Teoriškai taip, bet ne taip, kaip įsivaizduoja žmonės

Kai telefonas jungiasi prie mobiliojo ryšio tinklo, operatorius gali matyti tam tikrą techninę informaciją apie įrenginį, įskaitant IMEI. Todėl teoriškai, jei pavogtas telefonas įjungiamas, į jį įdedama SIM kortelė ir jis jungiasi prie tinklo, įrenginį galima susieti su mobiliojo ryšio infrastruktūra.

Bet paprastas žmogus prie šios informacijos neprieina.

Nėra patikimos svetainės, kur įvedate IMEI ir gaunate telefono vietą. Nėra teisėtos programėlės, kuri pagal vieną IMEI numerį parodytų, kur yra įrenginys. Jei kažkas internete žada „rasti telefoną pagal IMEI per 5 minutes“, labai tikėtina, kad tai dar viena apgaulė – dažnai skirta išvilioti pinigus, prisijungimus arba asmens duomenis.

Telefono buvimo vietos pagal IMEI gali prašyti ne savininkas tiesiogiai, o teisėsauga, veikdama per oficialius kanalus. Operatoriai tokius duomenis gali pateikti tik teisėtais pagrindais. Tai nėra paslauga, kurią galima užsisakyti kaip taksi.

Todėl IMEI svarbus, bet jis veikia ne vienas. Jis reikalingas tada, kai kreipiatės į policiją, banką, draudimą, operatorių ar servisą. Bet tikėtis, kad šis numeris pats „parves“ telefoną namo, nereikėtų.

Kodėl vis tiek verta žinoti savo telefono IMEI

Nors IMEI nėra stebuklingas sekiklis, jo nuvertinti irgi nereikia. Dingus telefonui šis numeris gali tapti vienu svarbiausių įrodymų, kad įrenginys priklauso būtent jums.

Jei kreipiatės į policiją dėl vagystės, IMEI leidžia tiksliai identifikuoti pavogtą telefoną. Ne „juodas Samsungas“ ar „iPhone su įbrėžimu ant nugarėlės“, o konkretus įrenginys su konkrečiu numeriu.

Jei telefonas vėliau būtų rastas, patektų į servisą, lombardą ar būtų tikrinamas pagal duomenų bazes, IMEI gali padėti susieti jį su savininku. Kai kuriais atvejais operatoriai gali blokuoti įrenginį pagal IMEI, kad jis negalėtų normaliai veikti tinkle su kita SIM kortele. Tai ypač veiksminga šalyse, kur IMEI blokavimo sistemos veikia centralizuotai ir aktyviai.

IMEI taip pat naudingas perkant naudotą telefoną. Prieš mokant pinigus verta patikrinti, ar įrenginio IMEI sutampa su dėžute, ar jis nėra įtrauktas į juoduosius sąrašus, ar telefonas nepažymėtas kaip pavogtas. Tai negarantuoja šimtaprocentinio saugumo, bet gali apsaugoti nuo labai nemalonaus pirkinio.

Ypač atsargiai reikėtų žiūrėti į pardavėjus, kurie nenori parodyti IMEI, skuba parduoti, neturi dokumentų, siūlo įtartinai mažą kainą arba aiškina, kad „čia viskas gerai, tik nereikia tikrinti“.

Didžiausias mitas: IMEI nėra GPS švyturėlis

Vienas pavojingiausių mitų – įsitikinimas, kad IMEI leidžia tiksliai matyti telefono buvimo vietą. Žmonės kartais galvoja, kad telefonas pagal IMEI gali būti sekamas taip pat, kaip per „Find My iPhone“ ar „Google Find My Device“.

Taip nėra.

Tikroji telefono geolokacija veikia per visai kitus dalykus: GPS, interneto ryšį, „Wi-Fi“, mobiliojo ryšio duomenis ir oficialias paskyros apsaugos sistemas. Jei telefone buvo įjungta „Apple Find My“ ar „Google Find My Device“ funkcija, tada savininkas gali bandyti matyti įrenginio vietą, paleisti garsą, pažymėti telefoną kaip prarastą arba nuotoliniu būdu ištrinti duomenis.

IMEI šito nedaro.

Jis tiesiog padeda atpažinti įrenginį. Tai panašu į automobilio VIN numerį. Pagal VIN galima nustatyti, koks tai automobilis, jo istoriją, registraciją, bet pats VIN neparodo, kur automobilis dabar stovi.

Todėl žmogui, kuris nori realiai apsaugoti telefoną, vien IMEI neužtenka. Reikia pasirūpinti paskyros saugumu, ekrano užraktu, atsarginėmis kopijomis ir nuotolinio radimo funkcijomis dar iki nelaimės.

IMEI kodas

Ką daryti, jei telefonas dingo

Pirmas žingsnis – pabandyti jį rasti oficialiomis priemonėmis. Jei naudojate „iPhone“, reikia jungtis prie „Find My“. Jei „Android“ – prie „Google Find My Device“. Jei telefonas įjungtas, turi internetą ir funkcija buvo aktyvuota, galite pamatyti paskutinę ar dabartinę jo vietą.

Jei matote vietą žemėlapyje, nereikėtų patiems eiti aiškintis su galimu vagimi. Ypač jei įtariate vagystę. Geriau informaciją perduoti policijai. Telefonas yra daiktas, o jūsų saugumas svarbesnis už bet kokį įrenginį.

Jei telefono rasti nepavyksta, kuo greičiau blokuokite SIM kortelę, susisiekite su banku, jei telefone buvo banko programėlės, pakeiskite svarbiausių paskyrų slaptažodžius ir atsijunkite nuo paskyrų kituose įrenginiuose. Jei yra galimybė, nuotoliniu būdu užrakinkite telefoną arba ištrinkite duomenis.

Tada verta kreiptis į policiją ir nurodyti IMEI. Kartu pateikite pirkimo dokumentus, telefono modelį, spalvą, dingimo aplinkybes, paskutinę žinomą vietą ir visą kitą informaciją. IMEI čia tampa ne magišku sekikliu, o labai konkrečiu įrodymu.

Kodėl pavogti telefonai kartais vis tiek dingsta be pėdsako

Net ir turint IMEI, pavogto telefono paieška ne visada baigiasi sėkmingai. Tam yra kelios priežastys.

Pirmiausia vagys dažnai iš karto išjungia telefoną. Jei įrenginys išjungtas, be ryšio ir be interneto, jo vietos savininkas paprastai nematys. Antra, telefonas gali būti greitai išardytas dalimis arba išvežtas į kitą šalį. Trečia, kai kuriose vietose vis dar pasitaiko bandymų keisti ar klastoti IMEI, nors tai daugelyje šalių yra neteisėta.

Dar viena problema – praktinis institucijų veikimas. Net jei teoriškai sistema gali padėti, realybėje daug kas priklauso nuo šalies, operatorių bendradarbiavimo, policijos procedūrų ir to, ar įrenginys apskritai vėl pasirodo tinkle.

Todėl svarbu neturėti iliuzijų. IMEI padidina šansus, bet jų negarantuoja. Tai pagalbinė priemonė, o ne gelbėjimo ratas, kuris visada suveikia.

Naudoto telefono pirkėjams IMEI gali sutaupyti daug problemų

IMEI ypač svarbus perkant telefoną iš rankų. Jei pardavėjas siūlo telefoną be dėžutės, be dokumentų ir už labai mažą kainą, reikia būti atsargiems. Kartais tokie sandoriai baigiasi tuo, kad žmogus nusiperka vogtą, blokuotą ar probleminį įrenginį.

Prieš perkant verta paprašyti IMEI ir patikrinti jį viešose duomenų bazėse, jei tokios prieinamos. Taip pat verta įsitikinti, kad IMEI telefone sutampa su tuo, kuris nurodytas ant dėžutės ar dokumentuose. Jei telefonas turi dvi SIM korteles, gali būti ir du IMEI numeriai.

Dar vienas svarbus dalykas – paskyros užraktas. Net jei IMEI atrodo tvarkingas, telefonas gali būti pririštas prie buvusio savininko „Apple ID“ ar „Google“ paskyros. Toks įrenginys po atkūrimo gali tapti beveik nenaudojamas. Todėl pirkdami naudotą telefoną įsitikinkite, kad jis atstatytas, aktyvuojamas, nėra pririštas prie svetimos paskyros ir veikia su jūsų SIM kortele.

Geras pardavėjas neturėtų pykti, kad tikrinate. Jei žmogus spaudžia skubėti, nenori rodyti nustatymų, neleidžia įdėti SIM kortelės ar sako „pasitikėk, viskas gerai“, geriau pasitraukti.

Kaip pasiruošti iš anksto, kad dingus telefonui nebūtų panikos

Telefoną apsaugoti reikia ne tada, kai jis jau pavogtas, o tada, kai jis dar jūsų rankose. Pirmiausia užsirašykite IMEI. Tai mažas veiksmas, bet vėliau jis gali būti labai svarbus.

Antra, būtinai įjunkite oficialią telefono radimo funkciją. „iPhone“ naudotojai turėtų patikrinti „Find My“, „Android“ naudotojai – „Find My Device“. Taip pat įsitikinkite, kad telefone naudojamas stiprus ekrano užraktas: ne paprastas 1234, ne gimimo metai ir ne šablonas, kurį galima atspėti iš piršto žymių ant ekrano.

Trečia, naudokite atsargines kopijas. Daugeliui praradus telefoną skaudžiausia ne pats įrenginys, o nuotraukos, kontaktai, dokumentai ir prisiminimai. Jei kopijos daromos automatiškai, praradimas vis tiek nemalonus, bet ne toks katastrofiškas.

Ketvirta, pasirūpinkite, kad banko programėlės, el. paštas ir socialiniai tinklai būtų apsaugoti papildomai. Telefonas šiandien yra ne tik ryšio priemonė. Tai raktas į pusę žmogaus gyvenimo. Todėl jo praradimas gali virsti ne tik daikto vagyste, bet ir tapatybės, pinigų bei duomenų saugumo problema.

Ar verta tikėtis, kad IMEI išgelbės telefoną?

Verta jį turėti. Verta nurodyti policijai. Verta naudoti perkant naudotą įrenginį. Verta prašyti operatoriaus informacijos apie galimą blokavimą. Bet neverta manyti, kad IMEI vienas pats suras telefoną.

Tai ne GPS. Ne radaras. Ne slaptas žemėlapis. Tai telefono tapatybės numeris.

Jo didžiausia vertė atsiranda tada, kai reikia įrodyti nuosavybę, blokuoti įrenginį, tikrinti naudotą telefoną ar padėti teisėsaugai. Bet tikrasis telefono saugumas prasideda nuo kitų dalykų: ekrano užrakto, paskyros apsaugos, nuotolinio radimo funkcijos, atsarginių kopijų ir greitos reakcijos dingimo atveju.

Paprasta tiesa tokia: IMEI yra naudingas, bet jis nėra stebuklas.

Todėl geriausia strategija – turėti jį užrašytą, bet nepasikliauti vien juo. Nes kai telefonas dingsta, laimi ne tas, kuris žino vieną numerį, o tas, kuris iš anksto pasiruošė blogiausiam scenarijui.