Kelionėje dingo telefonas? Šiuos nustatymus verta įjungti dar prieš išvykstant

„Palauk, jis ką tik buvo kišenėje…“ Ši frazė kelionėje skamba kur kas baisiau nei namuose. Oro uosto eilė, kavinės staliukas, viešbučio registratūra ar nepažįstamo miesto autobusas – užtenka kelių skubių judesių, ir telefonas lieka ten, kur jo nebeįmanoma akimis rasti.

Pirmą minutę dar atrodo, kad aparatas tiesiog nugrimzdo kuprinės dugne. Antrą jau pradedama kratyti striukė, tikrinti dokumentų dėklas ir skambinti savo numeriu iš bendrakeleivio telefono. O tada ateina nemaloniausia mintis: telefone liko ne tik nuotraukos, bet ir bilietai, banko programėlės, el. paštas, žemėlapiai bei prisijungimai prie svarbiausių paskyrų.

Telefono dingimas nebūtinai reiškia vagystę – jis gali būti paliktas taksi automobilyje ar išslysti iš kišenės išlipant prie lankytino objekto. Tačiau ramiai ieškoti galima tik tada, kai dalį pasiruošimo atlikote dar namuose. Keli nustatymai nesustabdys nelaimės, bet gali lemti, ar prarastą įrenginį surasite per kelias minutes, ar visą kelionę praleisite keisdami slaptažodžius.

Pirmiausia – galimybė telefoną surasti

Prieš išvykstant verta patikrinti, ar telefone įjungta jo paieškos funkcija. „iPhone“ naudotojams tai yra „Find My“ / „Rasti“, o „Android“ telefonuose – „Find My Device“ / įrenginio radimo funkcija. Ji leidžia kitame įrenginyje matyti apytikslę telefono vietą, priversti jį skambėti, užrakinti ekraną ar, kraštutiniu atveju, nuotoliniu būdu ištrinti duomenis.

Vien įjungti funkciją nepakanka – verta patikrinti, ar prisimenate savo „Apple“ arba „Google“ paskyros slaptažodį ir ar prie jos prijungtas atkūrimo būdas. Kelionės įkarštyje žmonės dažnai supranta, kad slaptažodį saugojo tik pačiame dingusiame telefone. Tada paieška virsta ne techniniu veiksmu, o ilga kova su prisijungimo langais.

Taip pat naudinga įjungti vietos nustatymą ir leisti paieškos funkcijai veikti, kai įrenginys prijungtas prie interneto. Kai kuriuose telefonuose galima nustatyti, kad būtų siunčiama paskutinė žinoma vieta prieš išsikraunant baterijai. Tai itin praverčia, jei telefonas dingo vakare, o jo baterijos juostelė jau ir taip atrodė kaip paskutinė viltis.

Šis nustatymas naudingas ne tik vagystės atveju. Dažniausiai telefonai dingsta visai ne dramatiškai: paliekami viešbučio kambaryje po pagalve, automobilyje tarp sėdynių ar ant tualeto lentynėlės. Skambantis telefonas ir vieta žemėlapyje tokiose situacijose sutaupo daug bereikalingos panikos.

Ekrano užraktas kelionėje tampa jūsų seifu

Kelionėje telefone atsiranda daugiau jautrios informacijos nei įprastą darbo dieną. Čia ir įlaipinimo bilietai, ir viešbučio rezervacijos, ir susirašinėjimas su artimaisiais, ir nuotraukos, kuriose kartais matyti dokumentai ar kelionės planai. Todėl paprastas, lengvai atspėjamas keturių skaitmenų kodas nėra didelis saugumo planas.

Prieš išvykstant verta pasirinkti stipresnį ekrano kodą bei įjungti piršto atspaudo ar veido atpažinimo funkciją. Biometrinis atrakinimas patogus tada, kai skubate prie vartų ar rankose laikote kavą ir lagamino rankeną, tačiau jį turi papildyti patikimas kodas. Gimimo metai ar keturi vienodi skaičiai gali atrodyti patogūs, bet nepažįstamam žmogui jie kartais būna per lengva mįslė.

Paieškos sistemoje dažniausiai galima nustatyti prarasto telefono režimą. Jį įjungus, ekranas užrakinamas, o radęs žmogus gali pamatyti jūsų paliktą kontaktą. Geriausia nurodyti ne dingusio telefono numerį, o bendrakeleivio, artimojo ar kitą numerį, kuriuo tikrai galėsite atsiliepti.

Senjorui toks užrašas ekrane gali būti paprasčiausias kelias susigrąžinti netyčia autobuse paliktą telefoną. Šeimai su vaikais jis sumažina chaosą, kai vienas tėvų lieka be ryšio svetimame mieste. O vienam keliaujančiam žmogui tai tampa aiškiu ženklu: pirmiausia reikia pasirūpinti ryšiu su artimaisiais, ne vien bandyti prisiminti, kuriame bare vakar buvo įkraunamas telefonas.

Kelionėje dingo telefonas? Šiuos nustatymus verta įjungti dar prieš išvykstantNuotrauka: Pexels / Towfiqu barbhuiya

Banko programėlės ir paskyros neturi likti atviros

Didžiausias nemalonumas prasideda ne tada, kai reikia nusipirkti naują telefoną. Jis prasideda tada, kai svetimas žmogus gali atsidaryti jūsų el. paštą, socialinius tinklus ar banko programėlę. El. paštas ypač svarbus, nes per jį dažnai atkuriami kitų paskyrų slaptažodžiai.

Prieš kelionę verta peržiūrėti, ar svarbiausios programėlės prašo papildomo patvirtinimo ir ar jų slaptažodžiai nesutampa. Jei naudojate dviejų žingsnių prisijungimą, pasirūpinkite, kad turėtumėte kitą būdą prisijungti, jeigu patvirtinimo kodai ateina būtent į prarastą įrenginį. Tai gali būti atkūrimo kodai, saugiai laikomi ne telefone, arba patikimas kitas įrenginys.

Banko programėlėse naudinga patikrinti, kaip greitai galima užblokuoti korteles ar atsijungti nuo paskyros. Šių veiksmų nereikia atlikti iš anksto, tačiau reikia žinoti, kur jų ieškoti. Streso metu žmogus retai prisimena nustatymų meniu kelią – ypač kai aplink skelbiama apie paskutinį įlaipinimą.

Darbuotojams, telefone turintiems darbo paštą ar dokumentus, verta atskirai pasidomėti darbdavio saugumo tvarka. Verslui vienas prarastas įrenginys gali reikšti ne tik naujo aparato išlaidas, bet ir riziką klientų duomenims. Kita vertus, pernelyg sudėtingi saugumo reikalavimai žmones kartais skatina juos apeiti, todėl geriausiai veikia aiškūs ir kasdien naudojami sprendimai.

Pasiruošimas nėra paranoja – jis palieka pasirinkimą

Prieš išvykstant verta pasidaryti svarbiausių nuotraukų ir dokumentų atsarginę kopiją, bet pačių dokumentų vaizdų nereikėtų laikyti bet kaip atviroje telefono galerijoje. Kelionės planą, rezervacijų numerius ir artimųjų kontaktus pravartu turėti dar vienoje vietoje: išsisaugoti saugioje paskyroje, atsispausdinti ar perduoti kartu keliaujančiam žmogui.

Praktiškas sprendimas – su bendrakeleiviu apsikeisti svarbiausiais kontaktais ir susitarti, ką darysite, jei vienas praras telefoną. Kur susitiksite, kaip susisieksite su viešbučiu, kas turės rezervacijų duomenis? Tokie klausimai prieš kelionę atrodo kiek perdėti, tačiau dingus telefonui jie tampa daug svarbesni už ginčą, kuriame restorane vakarieniauti.

Jei telefonas jau dingo, pirmas žingsnis turėtų būti ne skubus visų paskyrų trynimas, o bandymas jį surasti ir užrakinti per paieškos funkciją. Jei vieta kelia įtarimų arba įrenginys neatsiliepia, verta nedelsiant keisti svarbiausių paskyrų slaptažodžius, blokuoti mokėjimo priemones ir kreiptis į vietos pareigūnus, jei įtariama vagystė. Vienam žmogui tai gali pasirodyti daug veiksmų, tačiau kelių minučių tvarka apsaugo nuo kelių dienų pasekmių.

Telefonas kelionėje seniai nebėra vien fotoaparatas ar žemėlapių ekranas. Jis tapo kišeniniu raktu nuo pinigų, planų, prisiminimų ir ryšio su savais žmonėmis. Todėl prieš užtraukiant lagamino užtrauktuką verta skirti dešimt minučių jo apsaugai – kad net ir nemaloni frazė „jis ką tik buvo kišenėje“ netaptų visos kelionės pabaiga.