Plonas lapo epidermio sluoksnis saugo augalą: jo paskirtis platesnė nei atrodo

Lapo epidermis yra vos vienas išorinis ląstelių sluoksnis, tačiau jis augalui atstoja ir apsauginį apvalkalą, ir „oro vartus“. Jis mažina vandens netekimą, saugo nuo pažeidimų bei ligų sukėlėjų, o per žioteles padeda reguliuoti dujų apykaitą.

Paėmus lapą į ranką, atrodo, kad jo paviršius tik plona, lygi plėvelė. Iš tikrųjų be šio sluoksnio augalas saulėje ir vėjyje greitai prarastų drėgmę, o lietus, dulkės ir mikroorganizmai daug lengviau pasiektų vidinius audinius.

Ne tik danga, bet ir vandens sargas

Epidermis dengia lapą iš abiejų pusių, o jo išorę dažnai papildo vaškine medžiaga padengta kutikulė. Būtent ji suteikia daugeliui lapų lengvą blizgesį ar slidumą ir stabdo vandens garavimą.

Tai ypač svarbu karštą, sausą ar vėjuotą dieną. Augalui neužtenka vien šaknimis pasiimti vandens iš dirvos – jis turi jį ir išsaugoti. Jei lapo paviršiaus apsauga pažeista, drėgmė išgaruoja greičiau, todėl lapas gali vysti net tada, kai žemė vazone dar nėra visiškai sausa.

Žiotelės sprendžia, kada „atidaryti langus“

Epidermyje yra žiotelės – smulkios angos, dažniausiai gausesnės apatinėje lapo pusėje. Per jas į lapą patenka anglies dioksidas, reikalingas fotosintezei, o į aplinką išleidžiamas deguonis ir vandens garai.

Čia ir slypi augalo kasdienis kompromisas: atvertos žiotelės leidžia gauti medžiagos maistui gaminti, bet kartu didina vandens netekimą. Kai trūksta drėgmės ar oras labai kaitrus, augalas gali jas labiau užverti. Dėl to kambarinis augalas prie pietinio lango kartais atrodo „sustojęs“ augti ne todėl, kad staiga jam pritrūko trąšų, o todėl, kad jam per sunku išlaikyti vandens balansą.

Plonas lapo epidermio sluoksnis saugo augalą: jo paskirtis platesnė nei atrodoNuotrauka: Pixabay / PiotrZakrzewski

Plaukeliai ir paviršius taip pat turi darbą

Kai kurių augalų epidermis formuoja plaukelius. Jie gali sumažinti oro judėjimą visai prie lapo, atspindėti dalį stiprios saulės šviesos, sulaikyti drėgmę ar apsunkinti kelią smulkiems kenkėjams.

Ne visi lapų plaukeliai vienodi ir ne kiekvienas šiurkštus lapas reiškia tą pačią apsaugą. Tačiau jų gausa dažnai nėra atsitiktinė: augalams sausesnėse, saulėtesnėse vietose toks paviršius gali padėti ištverti nepalankias sąlygas.

Ar pažeistas epidermis augalui pavojingas?

Mažas įbrėžimas ar nuskintas lapo kampas dažniausiai nereiškia, kad augalas žus. Vis dėlto pažeista vieta prasčiau saugo nuo drėgmės netekimo ir tampa lengviau pasiekiama grybams ar bakterijoms, ypač jei lapai nuolat šlapi, o oras aplink augalą nejuda.

Namų augalams verta rinktis paprastą priežiūrą: nebraižyti lapų valant dulkes, nenaudoti stiprių blizginamųjų priemonių ir nelaikyti jų ilgai permirkusių. Lapus geriau valyti švelnia, drėgna šluoste, o pastebėjus pūvančias ar dėmėtas vietas – įvertinti laistymą, apšvietimą ir oro cirkuliaciją.

Tas plonas sluoksnis ant lapo nėra vien augalo „oda“. Jis kasdien saugo drėgmę, valdo dujų mainus ir pirmasis pasitinka viską, ką atneša saulė, lietus ar palangės dulkės.