Hortenzijos žiedynai liko ant krūmo: kada juos geriau nukirpti ir kodėl neskubėti rudenį
Rudenį nubalę hortenzijų žiedynai atrodo lyg prašytųsi žirklių, tačiau daugeliu atvejų jų geriau neliesti iki žiemos pabaigos ar ankstyvo pavasario. Seni žiedai dar puošia gėlyną, o kai kurių hortenzijų viršūnėse esantys pumpurai gali būti svarbūs kitų metų žydėjimui.
Skubėti verta tik tada, kai sunkūs, šlapi žiedynai linksta ir gali nulaužti silpnas šakas. Tuomet galima pašalinti vien patį žiedyną, nekerpant žemyn iki stiprių pumpurų.
Rudenį žirklės gali nukirsti ir kitų metų žiedus
Didžialapė hortenzija, dažnai auginama prie namo ar vazone, žiedus paprastai krauna ant pernykščių ūglių. Jos žiedynas būna pačiame šakos gale, o žemiau jo jau gali būti susiformavę pumpurai. Jei rudenį šaka nukerpama per žemai, pavasarį krūmas gali gražiai sužaliuoti, bet žiedų vasarą bus mažai arba visai nebus.
Dėl to didžialapėms hortenzijoms rudenį geriausia apsiriboti tik akivaizdžiai pažeistų, ligotų ar nulūžusių šakų pašalinimu. Nužydėjusius žiedynus saugiau tvarkyti pavasarį, kai aiškiai matyti, kurios šakų dalys peržiemojo ir kur prasideda gyvi pumpurai.
Palikti žiedynai nėra tik užmiršta rudens tvarka. Apšerkšniję ar apsnigti jie suteikia gėlynui formos, o ant krūmo likusios šakos ir žiedai šiek tiek sumažina tiesioginį vėjo bei šalčio poveikį jautriausioms viršūnėms. Tai nepakeičia žieminės apsaugos, jei ji reikalinga, bet leidžia neskubėti su genėjimu.
Šluotelinėms ir medelinėms taisyklė kiek kitokia
Šluotelinės ir medelinės hortenzijos žydi ant tais pačiais metais išaugusių ūglių. Todėl jų senų žiedynų palikimas paprastai nepakenks būsimam žydėjimui: pagrindinį formuojamąjį genėjimą galima atlikti žiemos pabaigoje arba anksti pavasarį, prieš aktyvų augimą.
Vis dėlto net ir šių rūšių hortenzijų rudenį nereikia smarkiai trumpinti vien dėl tvarkos. Žiemą lengviau įvertinti, kurios šakos išguldytos, išdžiūvusios ar pernelyg susipynusios. Pavasarį krūmą formuoti paprasčiau, o sprendimai būna tikslesni.

Ar palikti žiedynai nenulauš šakų?
Rizika atsiranda ne nuo paties sauso žiedo, o nuo šlapio sniego ir plikledžio. Ypač šluotelinės hortenzijos su stambiais kūginiais žiedynais gali prisirinkti svorio, o plačiai išaugusios šakos tuomet išsiskleidžia į šalis ar lūžta.
Jeigu krūmas auga atviroje, vėjuotoje vietoje arba jo šakos jau dabar labai išsiskėtusios, žiedynus galima nukirpti vėlyvą rudenį. Kirpkite tik virš pirmos stipresnių pumpurų poros po žiedynu, neformuokite viso krūmo iš naujo. Šakas galima švelniai surišti plačia, neįsirėžiančia juosta, bet nesuveržkite jų į kietą kuokštą.
Pavasarį bus aišku, ką iš tikrųjų reikia šalinti
Kai praeina didžiausi šalčiai, apžiūrėkite krūmą ir tik tada imkitės genėjimo. Didžialapės hortenzijos žiedyną šalinkite iki pirmų gyvų, išbrinkusių pumpurų, o nudžiūvusias šakas išpjaukite iki sveikos vietos. Šluotelines ir medelines hortenzijas galima patrumpinti ryžtingiau, paliekant tvirtą krūmo karkasą.
- Rudenį neskubėkite genėti didžialapių hortenzijų.
- Jei gresia šakų lūžimas, pašalinkite tik sunkius žiedynus.
- Šluotelines ir medelines hortenzijas pagrindinai formuokite žiemos pabaigoje ar ankstyvą pavasarį.
- Prieš kerpant ieškokite gyvų pumpurų ir nešalinkite sveikų šakų vien todėl, kad jos atrodo netvarkingos.
Rudens gėlyne palikti hortenzijų žiedynai dažniausiai nėra aplaidumas, o saugesnis pasirinkimas. Tvarkingą genėjimą atidėjus iki pavasario, mažesnė tikimybė netyčia nukirpti tai, iš ko kitą vasarą turėtų išaugti žiedai.
Komentarai
Būkite pirmas, kuris pakomentuos
Daugiau šia tema
Visos temos naujienosIeškote daugiau?


