Po perkūnijos langai atsiveria patys: kodėl oras staiga tampa toks gaivus

Po stipraus lietaus ar perkūnijos daugelis pajunta tą patį keistai malonų momentą: dar prieš kelias minutes buvo tvanku, sunku kvėpuoti, oras atrodė „stovintis“, o audrai praėjus viskas pasikeičia. Lauke tampa vėsiau, lengviau įkvėpti, o ore atsiranda tas pažįstamas drėgnos žemės kvapas.

Tai nėra vien įspūdis ar romantiškas jausmas po vasaros audros. Po perkūnijos oras tikrai gali atrodyti gaivesnis dėl kelių priežasčių: lietus iš oro pašalina dalį dulkių ir žiedadulkių, atvėsina aplinką, o nuo sudrėkusios žemės pakyla specifinis kvapas, vadinamas petrichoru. Prie šio pojūčio gali prisidėti ir ozonas, susidarantis per žaibo išlydžius.

Tas kvapas po lietaus turi pavadinimą

Daugelis jį vadina tiesiog „lietaus kvapu“, nors iš tikrųjų pats vanduo beveik nekvepia. Tas malonus aromatas, kuris pakyla po lietaus, vadinamas petrichoru. Jis ypač aiškiai juntamas po ilgesnio sauso laikotarpio, kai pirmieji lietaus lašai pasiekia įkaitusią žemę, asfaltą, dulkes, žolę ar miško paklotę.

Kai lašai krenta ant sausos dirvos, jie į orą iškelia mažytes daleles ir junginius, kurie buvo susikaupę paviršiuje. Tarp jų yra ir geosminas – medžiaga, kurią gamina dirvožemyje gyvenantys mikroorganizmai. Būtent geosminas suteikia tą pažįstamą drėgnos žemės, miško tako ar po lietaus atgyjančio sodo kvapą.

Todėl po audros oras kartais atrodo ne tik vėsesnis, bet ir „gyvesnis“. Žmogus uodžia ne kažkokį stebuklingai išvalytą orą, o visą mišinį: sudrėkusią dirvą, augalų išskirtas medžiagas, dulkes, kurias pakėlė lietaus lašai, ir po sausros staiga atgijusį paviršių.

Kodėl po lietaus lengviau kvėpuoti

Po smarkaus lietaus oras dažnai atrodo švaresnis, ir tam yra gana paprastas paaiškinimas. Krisdami lietaus lašai gali „nunešti“ žemyn dalį ore esančių dulkių, žiedadulkių ir kitų smulkių dalelių. Būtent todėl po liūties automobiliai, palangės ar takai gali būti apnešti nešvarumais – dalis to, kas buvo ore, nusėda ant paviršių.

Žmonėms, jautriems dulkėms ar žiedadulkėms, po lietaus kartais tikrai gali būti lengviau kvėpuoti. Tačiau tai nereiškia, kad lietus visiškai išvalo atmosferą. Poveikis dažniausiai laikinas, o oro kokybė priklauso ir nuo vėjo, miesto taršos, drėgmės, temperatūros bei to, kiek teršalų vėl pakyla nuo paviršių.

Vis dėlto pats pojūtis labai aiškus: prieš audrą oras būna sunkus, tvankus, drėgnas, o po lietaus jis tampa judresnis ir vėsesnis. Žmogaus kūnas tai pajunta labai greitai, todėl dažnai ir sakome, kad po perkūnijos „pagaliau galima normaliai kvėpuoti“.

Iš kur atsiranda tas aštresnis, „elektrinis“ kvapas

Po perkūnijos kai kurie žmonės jaučia ne tik drėgnos žemės aromatą, bet ir kitokį kvapą – aštresnį, šiek tiek metalinį, primenantį elektrą ar švarą po audros. Jis gali būti susijęs su ozonu.

Per stiprią perkūniją žaibo išlydžiai atmosferoje sukelia chemines reakcijas. Dėl jų gali susidaryti ozonas. Jo kvapas kai kuriems žmonėms atrodo gaivus, kitiems – aštrokas ar net nemalonus. Paprastai prie žemės ozono koncentracija po kiekvienos perkūnijos nėra tokia didelė, kad visi jį aiškiai užuostų, bet tam tikromis sąlygomis jis gali prisidėti prie bendro „po audros“ kvapo.

Būtent todėl skirtingose vietose po perkūnijos oras gali kvepėti nevienodai. Vienur labiau jausis šlapia žemė, kitur – šlapi medžiai, asfaltas ar ozono primenantis aštrumas. Mieste ir miške po tos pačios audros kvapas bus skirtingas.

Kodėl po audros staiga atvėsta

Gaivos jausmas susijęs ne tik su kvapu. Po audros dažnai iš tikrųjų nukrenta temperatūra. Krituliai ir su audros debesimis susijęs šaltesnis oras gali greitai atvėsinti žemės paviršių. Be to, garuojantis vanduo naudoja šilumą, todėl aplinka tampa vėsesnė.

Didžiausią įspūdį sukuria kontrastas. Jei prieš audrą buvo karšta, drėgna ir tvanku, net kelių laipsnių temperatūros kritimas gali atrodyti kaip didžiulis palengvėjimas. Kūnas nebe taip stipriai kovoja su karščiu, sumažėja slogumo jausmas, o vėsesnis vėjas po lietaus atrodo beveik kaip natūralus oro kondicionierius.

Dėl to po perkūnijos pagerėja ir nuotaika. Ne todėl, kad audra turėtų stebuklingą poveikį, o todėl, kad žmogui paprasčiausiai tampa patogiau. Mažiau karščio, mažiau dulkių, daugiau vėsos, kitoks kvapas, tylesnė aplinka po lietaus – visa tai kartu sukuria stiprų gaivos įspūdį.

Kodėl šis pojūtis toks malonus

Po audros pasikeičia ne tik oras, bet ir visa aplinka. Nustoja ūžti karštis, nurimsta dulkės, augalai atrodo ryškesni, garsai tampa švaresni, o po stipraus lietaus atsiradusi tyla dažnai veikia raminamai. Todėl žmonės taip dažnai atsidaro langus būtent po perkūnijos, nors dar prieš valandą nuo tvankumos norėjosi slėptis namuose.

Kai kitą kartą po audros išeisite į lauką ir pajusite tą pažįstamą gaivą, tai nebus vien vaizduotė. Lietus, dirvožemis, mikroorganizmai, žaibai, vėsesnis oras ir sumažėjęs dulkių kiekis iš tiesų pakeičia tai, ką užuodžiame ir kaip kvėpuojame. Todėl po perkūnijos pasaulis trumpam atrodo švaresnis – ne tobulas, bet tikrai kitoks nei prieš audrą.