Praėjusiais metais pasaulio vandenynai sugėrė milžiniškus šilumos kiekius, pasiekdami naują, nerimą keliantį rekordą. Tai tiesioginė iškastinio kuro deginimo pasekmė, lemianti nuolatinį Žemės temperatūros kilimą. Daugeliui lietuvių tai gali skambėti kaip nevykęs pokštas, ypač žvelgiant pro langą į pusnis ar prisimenant stingdantį sausio šaltį.
Tačiau mokslininkai pabrėžia: visuotinis atšilimas niekur nedingo vien todėl, kad Lietuvoje laikinai atšalo. Priešingai – ekstremalūs svyravimai tik patvirtina, kad klimato sistema išsiderinusi.
Žiema kandžiojasi, bet vandenynai verda
Nuo pat Kalėdų Lietuvoje laikėsi žema temperatūra, o sausio pabaigoje kai kuriuose rytiniuose rajonuose termometrai fiksavo net -32 °C speigą. 2026-ųjų sausis tapo vienu šalčiausių žiemos mėnesių per daugelį metų, o vasaris taip pat nežada didelės šilumos.
Ši informacija atrodo prieštaraujanti mokslininkų įspėjimams apie atšilimą. Tačiau naujausia tarptautinė ataskaita atskleidžia, kad 2025 m. vandenynų sukauptas šilumos kiekis pasiekė aukščiausią lygį istorijoje.
„Kiekvienais metais planeta šyla, ir naujų rekordų mušimas tapo norma. Visuotinis atšilimas iš esmės yra vandenynų atšilimas“, – „The Guardian“ teigė profesorius Johnas Abrahamas. Pasak jo, jei norite sužinoti tikrąją planetos būklę, turite žiūrėti į vandenį, o ne į orą už lango.
Kaip veikia planetos „baterija“?
Daugiau nei 90 proc. pasaulinio atšilimo energijos sugeria vandenynai. Tai elementari fizika. Vandenynas veikia kaip milžiniška baterija arba saugiklis. Dėl atmosferoje esančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų Žemė negali išspinduliuoti perteklinės šilumos į kosmosą, todėl ji kaupiasi vandenyje.
Vanduo geba sukaupti milžiniškus energijos kiekius, drastiškai nepakeisdamas savo temperatūros. Tačiau ši energija niekur nedingsta. 2025 m., palyginti su ankstesniais metais, viršutinių 2000 metrų vandenynų sluoksnio šilumos kiekis padidėjo apie 23 zetadžaulius (ZJ). Kad suprastumėte mastą: tai prilygsta milijardų atominių bombų, tokių kaip numesta ant Hirošimos, sprogimo jėgai. Ir šis kaupimosi tempas tik greitėja.
Kodėl Lietuvoje šalta, jei planeta šyla?
Visuotinis atšilimas nėra tiesinis procesas. Tai, kad vandenynai kaista, nereiškia, kad visur tuo pačiu metu bus karšta. Šilumos išsiskyrimas į atmosferą priklauso nuo vandenynų srovių, El Niño ir La Niña ciklų bei oro masių judėjimo.
Jogailaičių universiteto profesorė Anita Bokwa aiškina: „Kasdien patiriame orus, kurie mūsų klimato juostoje natūraliai kinta. Tačiau klimato kaita reiškia, kad ekstremalūs reiškiniai – tiek karščio bangos, tiek stingdantys speigai – taps dažnesni.“
Šią žiemą į Lietuvą plūstantis oras atkeliauja ne iš šiltų vandenynų, o iš atšalusio šiaurinio Sibiro ir Arkties. Kol pas mus spaudžia šaltukas, Vakarų Europoje ar Pietų Sibire temperatūra yra gerokai aukštesnė už normą. Lietuva – tik mažas taškelis pasaulio žemėlapyje, neatspindintis globalios tendencijos.
Kokia bus 2026-ųjų vasara?
Nors žiema buvo atšiauri ir snieguota, meteorologai neturi gerų žinių tiems, kurie tikisi vėsios vasaros. Dabartiniai modeliai rodo, kad 2026-ieji bus vieni šilčiausių metų istorijoje.
JK Meteorologijos tarnybos duomenimis, šiemet vidutinė pasaulinė temperatūra bus apie 1,46 °C aukštesnė už ikipramoninio laikotarpio lygį (1850–1900 m.). Nors 2024 m. rekordas (1,55 °C) greičiausiai nebus pagerintas, 2026-ieji užtikrintai pateks į karščiausių metų ketvertuką.
La Niña traukiasi, ateina karštis
Šaltą žiemą Europoje iš dalies lėmė Ramiojo vandenyno reiškinys La Niña (šaltoji fazė), kuris veikė pasaulinę oro cirkuliaciją. Tačiau ekspertai pastebi, kad La Niña intensyvumo piką pasiekė rudenį ir dabar sparčiai silpsta.
Prognozuojama, kad jau 2026 m. vasarą prasidės perėjimas atgal į šiltąją El Niño fazę. Ką tai reiškia mums? Nepaisant vėsios metų pradžios, yra labai daug požymių, kad vasara bus karšta, o gal net ekstremaliai karšta, tęsiant pastarųjų metų tendencijas.
Ilgalaikės Kanados aplinkos departamento prognozės dar niūresnės: laikotarpis nuo 2026 iki 2030 metų gali tapti pačiu šilčiausiu penkmečiu per visą meteorologinių stebėjimų istoriją. Tad po speiguotos žiemos ruoškitės karščio bangoms – klimato sūpuoklės įsibėgėja.
