Populiarus piktžolių naikiklis gali veikti bičių smegenis: po 3 dienų jos rinko mažiau maisto

Piktžolių naikinimas sode ar laukuose daugeliui atrodo paprastas darbas, tačiau naujas tyrimas rodo nemalonią detalę: vienas plačiausiai naudojamų herbicidų gali paveikti medunešių bičių elgesį net tada, kai jų nenužudo. Mokslininkai nustatė, kad glifosatu paveiktos bitės po trijų dienų maisto ieškojo 13 procentų mažiau.

Iš pirmo žvilgsnio toks skaičius gali neatrodyti dramatiškas. Tačiau bičių kolonijoje svarbi ne viena bitė, o tūkstančiai jų kasdienių skrydžių. Jei mažiau bičių skrenda rinkti nektaro ir žiedadulkių, avilyje gali mažėti maisto atsargos, silpnėti medaus gamyba ir prastėti augalų apdulkinimas.

Kodėl glifosatas ilgai buvo laikomas mažai pavojingu bitėms

Glifosatas yra veiklioji medžiaga, naudojama daugelyje piktžolių naikiklių. Jis plačiai taikomas žemės ūkyje, kiemuose, pakelėse ir kituose plotuose, kur norima sustabdyti nepageidaujamų augalų augimą. Būtent dėl plataus naudojimo bitės gali su juo susidurti rinkdamos maistą žydinčiuose plotuose, daržuose ar šalia laukų.

Ilgą laiką manyta, kad šis herbicidas bitėms neturėtų būti itin pavojingas, nes jis veikia augalams būdingą fermentą, kurio bitės neturi. Kitaip tariant, logika atrodė paprasta: jei cheminė medžiaga nutaikyta į piktžoles, vabzdžiams ji neturėtų kelti tokios pat grėsmės.

Tačiau naujas tyrimas parodė, kad problema gali būti ne tiesioginis žuvimas. Glifosatas gali sukelti subtilesnius pokyčius – paveikti elgesį ir smegenų cheminę pusiausvyrą. Tokie poveikiai pavojingi tuo, kad jų iškart nesimato. Bitė gali gyventi, bet prasčiau atlikti darbą, nuo kurio priklauso visas avilys.

Po kelių dienų bitės skrido mažiau

Tyrėjai sukūrė dvi dirbtines maitinimosi vietas. Vienoje jų buvo glifosato, kitoje – ne. Bitės buvo išmokytos lankytis šiose vietose, o mokslininkai kelias dienas stebėjo, kaip keičiasi jų elgesys.

Rezultatas buvo aiškus: jau po trijų dienų glifosato paveiktų bičių maisto rinkimo aktyvumas sumažėjo 13 procentų. Tai nėra mažas pokytis, jei jį perkeliame į visą koloniją. Avilyje kiekvienas skrydis svarbus: bitės parneša nektarą, žiedadulkes, palaiko maisto atsargas ir prisideda prie augalų apdulkinimo aplinkoje.

Jeigu panašus poveikis pasireikštų didesnei bičių daliai realiomis sąlygomis, pasekmės galėtų būti juntamos plačiau. Mažiau skrydžių reiškia mažiau maisto aviliui, silpnesnę medaus gamybą ir prastesnį augalų apdulkinimą. Ilgainiui tai gali paveikti ir pačios kolonijos stabilumą.

Pokyčiai pastebėti ir bičių smegenyse

Mokslininkai tyrė ne tik bičių elgesį, bet ir jų smegenyse esančias chemines medžiagas. Buvo vertinami junginiai, susiję su elgesiu, įskaitant aminorūgštis ir neurotransmiterius. Tyrėjai nustatė, kad glifosato paveiktų bičių smegenyse atsirado pokyčių, kurių nebuvo nepaveiktose bitėse.

Tai gali paaiškinti, kodėl bitės rinko mažiau maisto. Jei sutrinka cheminė pusiausvyra, gali keistis orientacija, motyvacija, reakcijos ir kiti elgesio mechanizmai. Bitė nebūtinai žūsta, tačiau gali tapti mažiau veiksminga kaip rinkėja.

Šis skirtumas svarbus. Kalbant apie pesticidus ar herbicidus dažnai klausiama, ar jie nužudo vabzdį. Tačiau kolonijoms pavojingi ir tokie atvejai, kai vabzdys išgyvena, bet nebeatlieka savo funkcijos taip pat gerai kaip anksčiau.

Ką tai reiškia sodams, laukams ir aviliams

Tyrėjai pabrėžia, kad reikia daugiau duomenų apie tai, kaip glifosato pagrindu pagaminti piktžolių naikikliai veikia bites realiomis sąlygomis. Laboratorinis ar kontroliuojamas eksperimentas parodo svarbų signalą, bet gamtoje situacija sudėtingesnė: bitės gali susidurti su skirtingomis koncentracijomis, kitomis cheminėmis medžiagomis, stresu, ligomis ir maisto trūkumu.

Vis dėlto išvada aiški: piktžolių naikiklių naudojimą reikėtų vertinti atsargiau ten, kur maitinasi apdulkintojai. Ypač svarbu vengti purškimo žydėjimo metu, kai bitės aktyviausiai lanko augalus. Daržuose, soduose ir gyvenamosiose teritorijose verta pagalvoti, ar cheminis naikinimas tikrai būtinas, ar galima rinktis mažiau rizikingus būdus.

Bitės yra vieni svarbiausių apdulkintojų, o glifosatas – vienas plačiausiai naudojamų herbicidų pasaulyje. Kai šie du dalykai nuolat susitinka toje pačioje aplinkoje, net ir nedideli elgesio pokyčiai gali tapti svarbūs. Naujas tyrimas primena, kad pavojus gamtai ne visada atrodo kaip staigus žuvimas. Kartais jis prasideda nuo to, kad bitės tiesiog ima skristi rečiau.

Šaltinis: https://www.sciencedaily.com/releases/2026/08/260804034638.htm