Prieš didįjį apsipirkimo sezoną išsisaugokite: ką Lietuvoje galima grąžinti, o ko pardavėjas neprivalo priimti

Artėjant didžiajam metų apsipirkimui verta žinoti vieną dalyką, kuris po švenčių gali sutaupyti ir pinigų, ir nervų: Lietuvoje nėra taisyklės, kad bet kurią nepatikusią prekę galima tiesiog per 14 dienų nunešti atgal į parduotuvę. Viskas priklauso nuo to, kur pirkote – fizinėje parduotuvėje ar internetu, ar prekė kokybiška, ar turi trūkumų, ir net nuo to, kas konkrečiai nupirkta.

Čia ir atsiranda daugiausia konfliktų prie kasų. Žmogus nusiperka telefoną, namuose persigalvoja ir kitą dieną ateina jo grąžinti, įsitikinęs, kad „juk nepraėjo 14 dienų“. Pardavėjas atsisako – ir pirkėjui atrodo, kad jo teisės pažeidžiamos. Kitas žmogus tą patį telefoną užsisako internetu ir iš tiesų turi gerokai platesnę teisę persigalvoti. Trečias grąžina nekokybišką prietaisą, tačiau jam sakoma, kad jis „negrąžinamas“, nors tai jau visiškai kita situacija.

Todėl svarbiausia atskirti tris skirtingus atvejus: kokybiška prekė iš fizinės parduotuvės, kokybiška prekė iš interneto ir nekokybiška prekė. Jų taisyklės nėra vienodos.

VVTAT 2025 metų duomenys rodo, kad 60 proc. vartojimo ginčų buvo susiję būtent su prekėmis, o net pusė visų sutarčių, dėl kurių žmonės kreipėsi į tarnybą, buvo sudarytos nuotoliniu būdu. Iš VVTAT komisijų priimtų sprendimų 61 proc. vartotojų reikalavimų buvo patenkinti visiškai, dar 5 proc. – iš dalies.

Pirkote fizinėje parduotuvėje? 14 dienų taisyklė turi labai didelį „bet“

Jeigu fizinėje parduotuvėje nusipirkote tinkamos kokybės ne maisto prekę, tačiau namuose supratote, kad netinka jos dydis, forma, spalva, modelis ar komplektiškumas, Civilinis kodeksas numato 14 dienų terminą ją pakeisti analogiška tinkama preke. Jeigu pardavėjas tinkamos prekės neturi, per tą patį laikotarpį galima prekę grąžinti ir atgauti sumokėtus pinigus. Prekė turi būti nenaudota, nesugadinta, nepraradusi prekinės išvaizdos ir būtina turėti įrodymą, kad ji pirkta būtent iš to pardavėjo.

Tačiau tada prasideda išimtys. Mažmeninės prekybos taisyklėse yra gana ilgas sąrašas tinkamos kokybės prekių, kurių pardavėjas neprivalo priimti atgal vien todėl, kad persigalvojote. Jis gali tai padaryti savo noru – daugelis didžiųjų prekybininkų turi palankesnes taisykles – tačiau tai jau parduotuvės gera valia, o ne automatinė pirkėjo teisė. VVTAT dar 2026 metais specialiai priminė, kad į sąrašą patenka elektrotechnika, kosmetika, apatiniai drabužiai, juvelyrika, baldai, knygos, žaidimai, medicinos įrenginiai ir kitos prekės.

Tai nėra redakcijos sugalvotas sąrašas – pagrindinės išimtys įtvirtintos Mažmeninės prekybos taisyklių 15–17 punktuose. Taisyklėse išvardytos 23 specialios prekių grupės, kurių tinkamos kokybės grąžinimas fizinėje prekyboje priklauso nuo pardavėjo sutikimo.

Ypač svarbus pavyzdys prieš Kalėdas – telefonas, ausinės, televizorius, kavos aparatas, žaislas, laikrodis ar kvepalai. Jei juos nusipirkote įprastoje parduotuvėje ir prekė visiškai tvarkinga, pardavėjas gali pasakyti „ne“ vien todėl, kad persigalvojote. Jeigu parduotuvė skelbia savo 30, 60 ar net 100 dienų grąžinimo garantiją, tai puiku, tačiau tuomet reikia žiūrėti būtent tos parduotuvės nustatytas papildomas sąlygas.

Ir dar viena dažna klaida: akcija neatima vartotojo teisių. Vien todėl, kad prekė pirkta per „Black Friday“, išpardavimą ar su 50 proc. nuolaida, jos teisinis statusas nepasikeičia. Jei tokios kategorijos kokybišką prekę galima grąžinti įprastai, ją galima grąžinti ir tada, kai ji buvo nukainota dėl akcijos. Kita situacija – kai prekė buvo aiškiai nukainota dėl konkretaus defekto ir pirkėjas apie jį informuotas. Vėliau dėl būtent to žinomo trūkumo reikšti pretenziją jau būtų visai kita istorija.

Kokias prekes galima grąžinti?

Pirkote internetu? Čia vartotojo teisės gerokai platesnės

Internete galioja visai kita logika. Kadangi žmogus prieš pirkdamas negalėjo prekės normaliai paimti į rankas ir apžiūrėti taip, kaip parduotuvėje, Civilinis kodeksas suteikia teisę per 14 dienų nenurodant priežasties atsisakyti nuotolinės sutarties. Prekėms šis terminas paprastai skaičiuojamas nuo kitos dienos po jų gavimo, o ne užsakymo ar apmokėjimo dienos.

Tai sukuria labai svarbų skirtumą. Fiziniame prekybos centre nusipirkto kokybiško televizoriaus parduotuvė gali neprivalėti priimti. Tą patį televizorių užsisakius elektroninėje parduotuvėje, 14 dienų atsisakymo teisė iš esmės taikoma. Lygiai taip pat gali būti su telefonu, buitine technika, žaislais ar baldais. Fizinėms parduotuvėms taikomas Mažmeninės prekybos taisyklių negrąžinamų kokybiškų prekių sąrašas negali būti tiesiog perkeltas internetinei prekybai. VVTAT tai pabrėžia labai aiškiai.

Tačiau ir internete 14 dienų nėra stebuklingas leidimas grąžinti absoliučiai viską. Civilinis kodeksas numato konkrečias išimtis. Be priežasties negalima atsisakyti sutarties dėl pagal individualius nurodymus pagamintų arba aiškiai asmeniniams poreikiams pritaikytų prekių; greitai gendančių ar trumpo galiojimo gaminių; išpakuotų užantspauduotų prekių, kurių dėl sveikatos ar higienos priežasčių nebegalima grąžinti; prekių, kurios po pristatymo neatskiriamai susimaišė su kitais daiktais; tam tikrų alkoholinių gėrimų, kurių vertė priklauso nuo rinkos svyravimų; išpakuotų įrašų ar programinės įrangos; laikraščių, žurnalų ir periodinių leidinių, išskyrus prenumeratą; viešajame aukcione sudarytų sutarčių. Taip pat yra išimčių skubiems vartotojo iškviestiems remonto darbams bei konkrečiai datai rezervuotam apgyvendinimui, automobilių nuomai, maitinimui, transportui ar laisvalaikio paslaugoms. Pradėjus teikti skaitmeninį turinį, teisė atsisakyti sutarties taip pat gali būti prarasta, jeigu vartotojas iš anksto aiškiai su tuo sutiko ir patvirtino suprantantis pasekmes.

Todėl kalėdinis puodelis, ant kurio specialiai atspausdinote žmogaus vardą ar šeimos nuotrauką, nėra tas pats, kas sandėlyje jau gulėjęs standartinis puodelis. Individualiai išgraviruotas papuošalas ar pagal jūsų matmenis pasiūtas gaminys taip pat gali patekti į išimtį. Tuo metu vien tai, kad išsirinkote įprastos prekės spalvą iš pardavėjo siūlomo standartinio asortimento, dar nebūtinai reiškia „individualų užsakymą“.

Su higienos prekėmis irgi svarbi detalė – dažnai lemiamas yra apsauginės pakuotės pažeidimas. Jeigu užantspauduotas gaminys dėl sveikatos ar higienos priežasčių po išpakavimo nebegali būti perparduodamas, teisė persigalvoti gali būti prarasta. Todėl prieš plėšdami higieninę plombą ar apsauginę plėvelę ant tam tikros prekės geriau pirmiausia įsitikinti, kad ją tikrai pasiliksite.

Kita vertus, nereikia nueiti į kitą kraštutinumą ir manyti, kad internetu gautos dėžės apskritai negalima atidaryti. Vartotojas turi teisę prekę apžiūrėti tiek, kiek tai būtų galima padaryti parduotuvėje. Jeigu padaroma daugiau ir prekė realiai naudojama, pardavėjas gali reikalauti atlyginti jos vertės sumažėjimą. VVTAT pavyzdžiu nurodo, kad kelias dienas avėti batų ir tada juos grąžinti kaip tiesiog „nepatikusius“ nėra tas pats, kas juos pasimatuoti.

Dar vienas svarbus pinigų klausimas. Atsisakius teisėtos nuotolinės sutarties pardavėjas turi grąžinti už prekę sumokėtą sumą ir įprasto pristatymo pirkėjui kainą. Jeigu pirkėjas pasirinko brangesnį nei pigiausias pardavėjo siūlytas standartinis pristatymas, papildomo kainos skirtumo pardavėjas neprivalo kompensuoti. Siuntimo atgal išlaidas paprastai apmoka pirkėjas, jeigu pardavėjas iš anksto tinkamai informavo, kad jos teks vartotojui.

Yra ir mažai žinoma, bet labai stipri vartotojo apsauga: jeigu elektroninis pardavėjas apskritai neinformavo apie įstatyminę teisę atsisakyti nuotolinės sutarties, terminas gali pailgėti dar 12 mėnesių nuo pradinio atsisakymo termino pabaigos. Jeigu pardavėjas tokią informaciją pateikia pavėluotai per tuos 12 mėnesių, nuo jos gavimo pradedamas skaičiuoti naujas 14 dienų terminas.

O jeigu prekė sugedusi? Tada pamirškite ginčą apie „negrąžinamų prekių sąrašą“

Čia bene svarbiausia viso straipsnio vieta. Negrąžinamų prekių sąrašas taikomas tinkamos kokybės prekėms, kai žmogus tiesiog persigalvojo. Jis neatima teisių, kai prekė yra nekokybiška.

Jeigu fizinėje parduotuvėje nusipirkote telefoną ir po dviejų savaičių jis nustojo krautis, pardavėjas negali tiesiog parodyti į lentelę „elektronikos prekės negrąžinamos“ ir tuo pokalbį baigti. Lietuvoje pardavėjas atsako už prekės kokybės neatitiktį, paaiškėjusią per dvejus metus nuo prekės pristatymo, jei nėra nustatytas ilgesnis terminas. Be to, jeigu trūkumas išryškėja per pirmuosius metus, laikoma, kad jis egzistavo jau prekės perdavimo metu, nebent pardavėjas įrodo kitaip arba tokia prezumpcija nesuderinama su paties daikto ar gedimo pobūdžiu.

Tačiau ir čia dažnai klaidingai manoma, kad sugedus prekei žmogus iš karto gali reikalauti pinigų. Dabartinė sistema pirmiausia suteikia vartotojui galimybę pasirinkti tarp prekės remonto arba pakeitimo, nebent pasirinktas variantas objektyviai neįmanomas arba pardavėjui sukeltų neproporcingas išlaidas. Kainos sumažinimo arba sutarties nutraukimo ir pinigų grąžinimo galima reikalauti, kai pardavėjas prekės nepataisė ar nepakeitė, atsisakė tai daryti, trūkumas pasikartojo po remonto, yra esminis arba aišku, kad problema per protingą terminą nebus išspręsta be didelių nepatogumų vartotojui. Jeigu trūkumas nedidelis, sutarties nutraukti negalima; įrodyti, kad jis nedidelis, turi pardavėjas.

Tai galioja ir akcijinėms prekėms. Užrašas „išpardavimas“ nepanaikina dvejų metų teisinės garantijos. Išimtis būtų atvejis, kai prekė buvo pigesnė būtent dėl konkretaus trūkumo, pardavėjas jį aiškiai atskleidė, o jūs sąmoningai tokią prekę nusipirkote. Negalima vėliau to paties jau žinoto defekto pateikti kaip netikėtai atsiradusio gedimo.

Kvito išmesti nereikia – bet kvitas nėra vienintelis įrodymas

Dar vienas mitas: „Pamečiau popierinį čekį, vadinasi, neturiu jokių teisių.“ Ne visai. Pirkimą galima įrodyti ne tik kasos čekiu. Mažmeninės prekybos taisyklėse numatyta, kad gali tikti sąskaita faktūra, banko kortelės sąskaitos išrašas, kortelės terminalo čekis ar kitas dokumentas, patvirtinantis, kad prekė įsigyta iš konkretaus pardavėjo.

Tai ypač svarbu perkant dovanas. VVTAT primena, kad įstatyminėmis teisėmis iš esmės naudojasi pirkėjas – sandorio šalis, o ne automatiškai dovanos gavėjas. Todėl dovanodami brangesnę prekę čekio neišmeskite ir bent pasakykite dovanos gavėjui, kad jį turite. Jei prekė pirkta internetu, pardavėjas taip pat gali reikalauti, kad sutarties atsisakymą pateiktų sąskaitoje nurodytas pirkėjas, nebent pats pardavėjas leidžia kitaip.

Dovanų kuponai yra dar atskira tema. Jų galiojimo, pratęsimo, išgryninimo ir naudojimo keliais pirkimais sąlygos turi būti aiškiai nurodytos. Jei prieš pirkimą nebuvo nurodyta, kad kuponas nekeičiamas į pinigus, VVTAT teigimu, būtent kupono pirkėjas gali reikalauti grąžinti kainą pinigais. O jeigu prekė buvo apmokėta dovanų kuponu ir vėliau teisėtai grąžinama, pardavėjas gali atkurti ankstesnę padėtį – vietoje grynųjų išduoti naują kuponą.

Jeigu pardavėjas vis tiek atsisako vykdyti jūsų, kaip vartotojo, teisėtą reikalavimą, pirmas žingsnis nėra pyktis prie kasos ar komentaras „Facebook“. Verta raštu pateikti konkretų reikalavimą pardavėjui ir pridėti pirkimą bei problemą pagrindžiančius dokumentus. Pardavėjas turi per 14 kalendorinių dienų pateikti motyvuotą atsakymą. Jeigu jo nėra arba atsakymas netenkina, galima kreiptis į VVTAT dėl ginčo sprendimo ne teismo tvarka.

Ir dokumentus saugoti tikrai verta. 2024 metais VVTAT gavo 13 346 prašymus dėl vartojimo ginčų, tačiau net 5 283, arba 39,5 proc., nebuvo priimti nagrinėti. Viena dažnų priežasčių – nepateikti pirkimo dokumentai, sutartys ar susirašinėjimas su pardavėju.

Paprasčiausia taisyklė prieš einant pirkti dovanų

Jeigu norite prisiminti tik kelis dalykus, prisiminkite šiuos: fizinėje parduotuvėje 14 dienų nėra universali teisė grąžinti bet ką; internetu vartotojo teisė persigalvoti gerokai platesnė; nekokybiškai prekei „negrąžinamų prekių“ sąrašas nėra pasiteisinimas; akcija savaime neatima jūsų teisių; o pirkimo dokumentą verta saugoti visą prekės garantijos laikotarpį.

Prieš perkant brangesnę dovaną taip pat verta padaryti vieną dalyką, kuris užtrunka mažiau nei minutę – paklausti pardavėjo: „Jeigu žmogui netiks, ar šitą konkrečią prekę priimsite atgal?“ Jeigu atsakymas „taip“, pasižiūrėkite, ar tai parašyta parduotuvės taisyklėse arba čekyje. Ypač kai perkate elektroniką, žaislus, kosmetiką, laikrodžius ar kitą prekę iš įstatyme numatyto išimčių sąrašo.

Nes po švenčių blogiausia staigmena būna ne ta, kad megztinis per didelis.

Blogiausia – prie grąžinimo kasos sužinoti, kad tai, ką visą gyvenimą vadinote „14 dienų grąžinimo taisykle“, jūsų konkrečiam pirkiniui išvis negalioja.

Įvertinkite šį straipsnį:

 

 

 

 

 

Kraunami duomenys...

Ačiū už jūsų įvertinimą!