Saulės elektrinių rinkoje – netikėtas lūžis: 2026 metais prognozuojamas nuosmukis, o nauja technologija jau viršijo 35 % efektyvumą

Po daugiau nei du dešimtmečius trukusios sparčios plėtros pasaulinė saulės energetikos rinka susiduria su neįprasta situacija. 2026 metais pirmą kartą prognozuojamas nedidelis metinis naujai įrengiamų saulės elektrinių galios sumažėjimas. Tuo pat metu Europoje vis dažniau pasitaiko valandų, kai dėl didelės elektros gamybos ir palyginti mažo vartojimo elektros kainos biržoje nukrinta iki nulio ar net tampa neigiamos. Tačiau kol energetikos sektorius ieško būdų prisitaikyti prie šių pokyčių, mokslininkai skelbia naujus saulės elementų efektyvumo rekordus.

Vienas ryškiausių pastarųjų mėnesių technologinių pasiekimų – naujos kartos saulės elementai, kuriuose derinamas silicis ir perovskitas. Kinijos gamintoja „LONGi“ 2026 metų liepą paskelbė pasiekusi net 35,5 proc. tokio tandeminio elemento efektyvumą. Tai gerokai daugiau nei įprastų komercinių saulės modulių rodikliai. Vis dėlto svarbu suprasti, kad šis rekordas pasiektas laboratorinėmis sąlygomis, todėl jo dar negalima prilyginti parduotuvėse siūlomų saulės modulių efektyvumui.

Lietuvos gyventojams šios naujienos kelia praktinį klausimą: ar dabartinės saulės elektrinės dar apsimoka, ar verta investuoti į elektros kaupiklį ir ar ateityje nereikės keisti jau sumontuotų modulių? Atsakymas nėra toks paprastas, kaip gali pasirodyti išgirdus apie neigiamas elektros kainas ar naujus efektyvumo rekordus.

Pirmą kartą prognozuojamas saulės energetikos nuosmukis – kas iš tikrųjų vyksta?

Tarptautinės energetikos rinkos tyrimų bendrovės „BloombergNEF“ 2026 metų liepą paskelbtoje analizėje numatoma, kad šiemet pasaulyje naujai įrengiamų saulės elektrinių apimtys pirmą kartą gali šiek tiek sumažėti. Tai reikšmingas pokytis sektoriuje, kuris daugelį metų sparčiai augo ir tapo viena svarbiausių naujos elektros gamybos infrastruktūros plėtros krypčių.

Tačiau kalbėti apie visišką saulės energetikos žlugimą būtų netikslu. Prognozuojamas metinio naujų įrenginių diegimo sulėtėjimas, o ne jau veikiančių elektrinių masinis uždarymas ar saulės energijos gamybos pabaiga. Saulės elektrinių pasaulyje jau įrengta labai daug, ir bendras jų pajėgumas gali toliau augti net tuomet, kai per vienus metus naujų projektų įgyvendinama mažiau nei ankstesniais.

Vis dėlto rinkoje atsirado rimtų iššūkių. Vienas jų – elektros gamybos ir vartojimo laiko neatitikimas. Saulės elektrinės daugiausia energijos pagamina šviesiuoju paros metu, dažnai būtent tada, kai elektros poreikis nėra didžiausias. Jeigu vienu metu elektros pagaminama daugiau, nei rinka gali ekonomiškai suvartoti ar sukaupti, didmeninėje rinkoje kainos smarkiai sumažėja.

Tokiais laikotarpiais saulės elektrinių savininkams, parduodantiems elektrą pagal biržos kainą, gali būti sudėtingiau uždirbti iš pagamintos energijos. Tai ypač aktualu dideliems komerciniams projektams, kurių pajamos tiesiogiai priklauso nuo to, kiek kainuoja elektra jų gamybos valandomis.

Kita problema – elektros tinklų galimybės priimti naujus gamybos pajėgumus. Didėjant saulės ir vėjo elektrinių skaičiui, tinklams reikia papildomų investicijų, lankstesnio vartojimo, energijos kaupimo sprendimų ir geresnio gamybos valdymo. Vien pastatyti daugiau saulės modulių nebepakanka – būtina užtikrinti, kad jų pagaminama energija būtų panaudota tada ir ten, kur jos reikia.

Nepaisant šių sunkumų, „BloombergNEF“ vertinimu, saulės energetikai ir baterijoms ateinantį dešimtmetį teks itin svarbus vaidmuo pasaulio elektros rinkose. Todėl dabartinius pokyčius tiksliau vadinti rinkos brandos išbandymu, o ne saulės elektrinių pabaiga.

Saulės elektrinės Ispanijoje

Naujos kartos moduliai peržengia senas ribas: kuo ypatingas perovskitas?

Kol elektros rinkoje sprendžiamos gamybos pertekliaus problemos, saulės elementų technologijos vystosi itin sparčiai. Tradiciniuose moduliuose daugiausia naudojamas kristalinis silicis, tačiau tokia technologija turi fizinių apribojimų. Vienas silicio elementas negali vienodai efektyviai panaudoti viso saulės šviesos spektro, todėl dalis energijos neišvengiamai prarandama.

Tandeminiai saulės elementai veikia kitaip. Juose sujungiami du skirtingomis savybėmis pasižymintys puslaidininkių sluoksniai. Viršutinis perovskito sluoksnis sugeria vieną šviesos spektro dalį, o apatinis silicio sluoksnis panaudoja kitą. Taip iš to paties saulės šviesos kiekio galima pagaminti daugiau elektros energijos.

Technologijos pažanga jau matuojama ne vien teoriniais skaičiavimais. Dar 2024 metais bendrovė „Oxford PV“ pristatė gyvenamųjų namų dydžio tandeminį modulį, kurio nepriklausomai patvirtintas efektyvumas siekė 26,9 proc. Tai buvo svarbus žingsnis link praktiškai naudojamų didesnio efektyvumo modulių.

O 2026 metų liepą „LONGi“ paskelbė dar įspūdingesnį rezultatą – 35,5 proc. efektyvumą, pasiektą silicio ir perovskito tandeminiame elemente. Rekordą patvirtino Europos Komisijos Jungtiniam tyrimų centrui priklausanti Europos saulės bandymų laboratorija ESTI.

Vis dėlto šiuos rezultatus būtina vertinti atsargiai. 35,5 proc. efektyvumas nereiškia, kad tokio našumo moduliai jau masiškai montuojami ant Lietuvos gyventojų stogų. Laboratorinis saulės elementas ir pilno dydžio komercinis modulis yra skirtingi gaminiai. Be to, naujos technologijos dar turi įrodyti ilgalaikį patikimumą, atsparumą aplinkos poveikiui ir ekonomiškumą.

Būtent tarnavimo trukmė yra vienas svarbiausių iššūkių perovskito technologijai. Saulės elektrinės paprastai perkamos tikintis jas naudoti dešimtmečius, todėl gamintojams nepakanka parodyti įspūdingą efektyvumą laboratorijoje. Reikia užtikrinti, kad moduliai patikimai veiktų daugelį metų, įskaitant karštas vasaras, lietingus rudenius ir šaltas žiemas.

Ką visa tai reiškia Lietuvos saulės elektrinių savininkams?

Lietuvoje saulės elektrines įsirengusiems gyventojams ypač svarbu atskirti du dalykus: elektros kainą biržoje ir konkrečią atsiskaitymo už pagamintą bei į tinklą patiektą elektrą tvarką.

Ne visi gaminantys vartotojai tiesiogiai parduoda elektrą pagal tuo metu galiojančią „Nord Pool“ kainą. Dalis jų naudojasi elektros energijos kiekio apskaita, kai nepanaudota pagaminta elektra perduodama į tinklą ir vėliau atgaunama pagal pasirinktą atsiskaitymo būdą. Tokiu atveju viena valanda su neigiama biržos kaina savaime nereiškia, kad gyventojas prarado pinigus už tą valandą pagamintą elektrą.

ESO skelbiamais 2026 metų tarifais, vienas iš gaminantiems vartotojams taikomų atsiskaitymo variantų yra mokestis už atgautą elektros energijos kiekį. Žemosios įtampos tinkle jis sudaro 0,0726 euro už kilovatvalandę. Tačiau vartotojai gali pasirinkti ir kitus atsiskaitymo būdus, o ekonomiškai naudingiausias priklauso nuo elektrinės galios, suvartojimo bei pagaminamos elektros kiekio.

Tai reiškia, kad prieš keičiant elektrinės įrangą pirmiausia reikėtų įvertinti savo sutarties sąlygas. Vien žinia apie neigiamas elektros kainas nėra pakankamas pagrindas nuspręsti, kad investicija į saulės elektrinę nebeatsiperka.

Kitas vis dažniau aptariamas sprendimas – elektros kaupikliai. Jie leidžia dalį dieną pagamintos energijos išsaugoti ir sunaudoti vakare, kai namuose padidėja elektros poreikis. Toks sprendimas gali padidinti tiesioginį savo pagamintos elektros suvartojimą ir sumažinti priklausomybę nuo tinklo.

Tačiau kaupiklis nėra stebuklingas būdas užsidirbti iš kiekvieno elektros kainų svyravimo. Jo ekonominė nauda priklauso nuo įsigijimo kainos, talpos, baterijos nuostolių, vartojimo įpročių, elektros tarifų ir to, ar sistema apskritai leidžia ekonomiškai valdyti energijos srautus. Taip pat nereikėtų manyti, kad kiekviena baterija automatiškai aprūpins namus elektra dingus įtampai tinkle. Tam būtina tinkama rezervinio maitinimo įranga ir suderinama sistema.

Svarbu ir tai, kad net efektyviausias saulės modulis neišspręs pagrindinės Lietuvos žiemos problemos – trumpos dienos ir mažo saulės spinduliuotės kiekio. Šaltis pats savaime nebūtinai blogina silicio modulių efektyvumą: esant pakankamam apšvietimui, vėsesnėmis sąlygomis jie dažnai veikia efektyviau nei per didelį vasaros karštį. Žiemą mažesnę elektros gamybą daugiausia lemia saulės aukštis, trumpesnė diena, debesuotumas ir kartais ant modulių susikaupęs sniegas.

Saulės elektrinė ant stogo veikia jau 20 metų

Ar verta dabar keisti senus modulius ir pirkti naujos kartos įrangą?

Gyventojams, kurie saulės elektrines įsirengė prieš kelerius metus, skubėti keisti veikiančius modulius vien dėl naujų technologinių rekordų paprastai nėra pagrindo. Net jeigu naujas modulis efektyvesnis, reikia apskaičiuoti, kiek papildomos elektros jis realiai pagamins ir kiek kainuos senos įrangos išmontavimas, naujos pirkimas bei montavimas.

Pavyzdžiui, jeigu ant to paties stogo ploto įrengti moduliai standartinėmis bandymo sąlygomis pasiektų 27 proc. efektyvumą vietoje 22 proc., jų vardinė galia teoriškai būtų apie 23 proc. didesnė. Tačiau tai nereiškia, kad visa namų elektros gamyba automatiškai padidėtų tiek pat. Rezultatą lemia stogo orientacija, šešėliai, inverterio galimybės ir kiti techniniai veiksniai.

Be to, didesnė elektrinės galia nebūtinai ekonomiškai naudinga, jeigu namų ūkis jau dabar pagamina daugiau energijos, nei gali efektyviai panaudoti pagal savo atsiskaitymo modelį.

Todėl prieš investuojant verta atlikti kelis konkrečius veiksmus. Pirmiausia peržiūrėti praėjusių dvylikos mėnesių elektros gamybos ir vartojimo duomenis. Tuomet įvertinti, kiek energijos sunaudojama iš karto, kiek patiekiama į tinklą ir kokios su tuo susijusios išlaidos. Galiausiai palyginti, ar ekonomiškai naudingiau keisti vartojimo įpročius, įsigyti kaupiklį, ar apskritai nieko nekeisti.

Naujai elektrinę planuojantiems gyventojams taip pat neverta remtis vien modulių efektyvumo procentu. Ne mažiau svarbios garantijos, prognozuojamas galios mažėjimas bėgant metams, įrangos kaina, montavimo kokybė ir pasirinkto rangovo patikimumas.

2026 metų saulės energetikos rinkos pokyčiai nėra ženklas, kad saulės elektrinės tapo bevertės. Jie rodo, kad energetikos sektorius pereina į kitą etapą: vien didinti gamybą nebepakanka, vis svarbiau tampa tinkamu metu panaudoti, sukaupti ir valdyti pagamintą energiją.

O naujieji silicio ir perovskito technologijų rekordai atveria galimybę ateityje iš to paties stogo ploto pagaminti daugiau elektros. Tačiau kol šios technologijos taps plačiai prieinamos ir įrodys ilgalaikį patikimumą, daugeliui Lietuvos gyventojų svarbiausias klausimas išliks ne tai, kokį rekordą pasiekė laboratorija, o kaip kuo efektyviau išnaudoti jau turimą saulės elektrinę.