Saulės moduliai po žiedadulkių sezono gali gaminti mažiau elektros: kiek nuostolių pridaro nematomas purvo sluoksnis

Saulės elektrinė ant namo stogo daugeliui atrodo kaip įrenginys, kuris po sumontavimo tiesiog tyliai dirba pats. Kartą įsirengei, programėlėje stebi gamybą, džiaugiesi mažesnėmis sąskaitomis ir tikiesi, kad saulė pati padarys visą likusį darbą. Tačiau realybėje yra viena smulkmena, apie kurią žmonės dažnai pagalvoja tik tada, kai gamybos grafikas pradeda atrodyti keistai.

Tai purvas ant saulės modulių.

Iš pirmo žvilgsnio jis gali atrodyti nereikšmingas. Šiek tiek dulkių, žiedadulkių, keli paukščių palikti pėdsakai, lapai, pušų spygliai, samanos prie krašto. Atrodo, kad lietus viską nuplaus. Tačiau ne visada taip nutinka. Jeigu moduliai ilgesnį laiką būna padengti lipniu žiedadulkių, dulkių ar suodžių sluoksniu, dalis saulės šviesos tiesiog nepasiekia elementų. O jei šviesa nepasiekia elemento, ji nevirsta elektra.

Tai reiškia vieną labai paprastą dalyką: elektrinė stovi, saulė šviečia, bet jūs dalį elektros tiesiog prarandate.

Kodėl po žiedadulkių sezono moduliai atrodo švarūs, bet dirba silpniau

Lietuvoje žiedadulkių sezonas gali būti nemaloniai ilgas. Pavasarį ir vasaros pradžioje ore sklando medžių, žolių, rapsų, javų ir kitų augalų dalelės. Jei kelias savaites būna sausa, jos nusėda ant automobilių, palangių, lauko baldų ir, žinoma, saulės modulių.

Ant tamsių saulės modulių toks sluoksnis ne visada iš karto pastebimas. Iš toliau stogas atrodo normaliai. Tačiau priėjus ar pažiūrėjus kampu galima pamatyti matinį paviršių, gelsvą apnašą, dėmes arba lipnesnius ruožus. Ypač ten, kur vanduo nubėga ne iki galo arba kur modulio krašte kaupiasi nešvarumai.

Problema ta, kad žiedadulkės nėra vien sausos dulkės. Jos gali lipti prie paviršiaus, maišytis su drėgme, lietumi, suodžiais, kelių dulkėmis ar paukščių išmatomis. Tada susidaro plona plėvelė, kuri dalį šviesos atspindi arba išsklaido. Saulės modulis gauna mažiau tiesioginės šviesos, todėl gamina mažiau energijos.

Jeigu nešvarumų sluoksnis nedidelis, nuostolis gali būti beveik nepastebimas. Tačiau kai moduliai ilgai nevalomi, o aplinka dulkėta, našumo kritimas gali tapti reikšmingas. Blogesnėse situacijose kalbama net apie 20–40 procentų gamybos praradimą, ypač jei ant modulių susikaupė ne tik žiedadulkės, bet ir paukščių išmatos, samanos, suodžiai ar kitos lipnios apnašos.

Lietuvoje problema priklauso nuo vietos

Ne visos saulės elektrinės purvinasi vienodai. Jeigu namas stovi atviroje vietoje, toliau nuo didelių kelių, medžių ir ūkinės veiklos, moduliai gali gana ilgai išlikti švarūs. Pasvirę moduliai ant stogo dažnai šiek tiek nusiplauna nuo lietaus, o vėjas nupučia dalį sausų dulkių.

Tačiau yra vietų, kur purvas kaupiasi greičiau. Jei namas šalia žvyrkelio, judraus kelio, dirbamų laukų, fermos, pramoninės zonos ar miško, moduliai gauna gerokai daugiau apnašų. Pavasarį ir vasarą prie to prisideda žiedadulkės, rudenį – lapai, spygliai ir drėgmė, žiemą – suodžiai iš kaminų ar kelio purvas, jei netoliese intensyvus eismas.

Ypač jautrūs mažesnio nuolydžio moduliai. Kuo plokščiau jie sumontuoti, tuo sunkiau lietui nuplauti purvą. Ant tokių paviršių dažniau lieka vandens juostos, dulkės ir nuosėdos. Tai aktualu ne tik didelėms stogo elektrinėms, bet ir balkoninėms ar ant stoginių montuojamoms sistemoms.

Dar viena problema – paukščių išmatos. Jos ne tik užstoja šviesą, bet ir gali būti agresyvios paviršiui. Viena didesnė dėmė ant modulio gali paveikti konkrečią sekciją ir sumažinti gamybą labiau, nei atrodo pagal jos dydį. Todėl tokių nešvarumų geriau ilgai nepalikti.

Kiek elektros galima prarasti

Tikslaus skaičiaus visiems atvejams nėra, nes viskas priklauso nuo purvo kiekio, modulio pasvirimo, oro sąlygų, aplinkos ir pačios sistemos. Lengvas dulkių sluoksnis gali sumažinti gamybą vos keliais procentais. Tai gali būti sunku pastebėti, nes saulės intensyvumas, debesuotumas ir temperatūra kasdien keičiasi.

Tačiau jei apnašos tampa storesnės, nuostoliai jau matomi. Žiedadulkės, kelių dulkės, žemės ūkio dalelės, paukščių išmatos ar samanos gali sukurti sluoksnį, kuris rimtai trukdo šviesai pasiekti saulės elementus. Tokiais atvejais gamyba gali kristi dešimtimis procentų.

Žmonės dažnai tai pastebi ne pagal vieną dieną, o pagal ilgesnį laikotarpį. Pavyzdžiui, saulėta savaitė, o elektrinė gamina mažiau nei panašiomis sąlygomis anksčiau. Arba vienas stogo šlaitas gamina akivaizdžiai prasčiau nei kitas. Jei inverterio programėlėje matote, kad gamyba krenta be aiškios priežasties, verta patikrinti, ar moduliai nėra apsinešę.

Svarbu suprasti ir tai, kad piniginis praradimas kaupiasi tyliai. Jei elektrinė kiekvieną dieną pagamina mažiau, per mėnesį ar sezoną susidaro jau apčiuopiama suma. Ypač tiems, kurie didelę dalį elektros suvartoja patys arba turi bateriją.

Saulės elektrinė ant namo stogo

Ar lietus viską nuplauna?

Daugelis tikisi, kad lietus saulės modulius nuvalo automatiškai. Iš dalies tai tiesa. Jei moduliai pakankamai pasvirę, o purvas sausas ir lengvas, lietus gali nuplauti nemažą jo dalį. Todėl kai kuriems namams specialus valymas tikrai nereikalingas dažnai.

Tačiau lietus ne visada išsprendžia problemą. Jei apnašos lipnios, sumaišytos su žiedadulkėmis, suodžiais ar paukščių išmatomis, vien vandens gali neužtekti. Kartais po lietaus lieka dryžiai, kalkių dėmės ar purvo ruožai prie apatinio modulio krašto. Būtent ten ilgainiui pradeda kauptis nešvarumai.

Dar blogiau, jei trumpas lietus tik sudrėkina dulkes, bet jų nenuplauna. Tada jos gali prilipti dar stipriau. Tai panašu į automobilį po lengvo lietaus: atrodo, kad turėjo nusiplauti, bet iš tikrųjų lieka purvinos dėmės ir ruožai.

Todėl po ilgesnio sauso ir žiedadulkėmis gausaus laikotarpio verta bent vizualiai apžiūrėti modulius. Jei paviršius atrodo matinis, dėmėtas arba ant jo matyti aiškių apnašų, lietaus vien gali nepakakti.

Ko nedaryti valant saulės modulius

Didžiausia klaida – imti aukšto slėgio plovimo įrenginį ir elgtis su saulės moduliais kaip su trinkelėmis. Tai pavojinga. Saulės moduliai turi stiklinį paviršių, sandariklius, rėmus ir elektrines jungtis. Per stipri vandens srovė gali pažeisti sandarumą, mikroįtrūkius arba priversti vandenį patekti ten, kur jo neturėtų būti.

Aukšto slėgio plovimo įrenginį galima naudoti tik labai atsargiai, jei gamintojas to nedraudžia, laikantis didelio atstumo ir mažesnio slėgio. Tačiau daugeliui namų savininkų saugiau jo nenaudoti visai. Saulės moduliai nėra ta vieta, kur verta eksperimentuoti.

Taip pat negalima naudoti abrazyvinių kempinių, šiurkščių šepečių, agresyvių chemikalų, rūgštinių valiklių ar priemonių, kurios gali pažeisti modulio dangą. Įbrėžtas paviršius ateityje dar lengviau kaups purvą ir blogiau praleis šviesą.

Dar viena rizika – lipti ant stogo. Net jei atrodo, kad tereikia pasiekti kelis modulius, šlapias stogas, aukštis ir nepatogi padėtis gali baigtis labai rimta trauma. Jei moduliai yra ant šlaitinio stogo, saugiau kviesti specialistus, o ne rizikuoti pačiam.

Kaip moduliai valomi profesionaliai

Profesionalai saulės modulius dažniausiai valo specialiais šepečiais ir vandeniu. Tam naudojami minkšti besisukantys arba teleskopiniai šepečiai, kurie pašalina žiedadulkes, dulkes, paukščių išmatas ir kitus nešvarumus nebraižydami paviršiaus.

Dažnai naudojamas vanduo be kalkių arba specialiai paruoštas vanduo. Tai svarbu, nes kietas vanduo gali palikti kalkių dėmes ir dryžius. Tokios dėmės vėlgi gali trukdyti šviesai patekti į modulį. Todėl paprastas vanduo iš žarnos ne visada yra geriausias pasirinkimas, ypač jei jis labai kalkingas.

Profesionalus valymas gali būti atliekamas nuo žemės su teleskopine įranga, nuo keltuvo arba naudojant kitas saugias priemones. Tai priklauso nuo stogo aukščio, modulio išdėstymo ir prieigos.

Kartu su valymu verta patikrinti, ar nėra pažeidimų, įtrūkusių stiklų, atsilaisvinusių laidų, šešėlių nuo naujai išaugusių medžių šakų ar paukščių lizdų. Kartais gamybos kritimą sukelia ne purvas, o techninė problema ar pasikeitusi aplinka.

Kaip dažnai reikėtų valyti

Vieno atsakymo nėra. Kai kurioms elektrinėms užtenka natūralaus lietaus ir vizualinės patikros kartą per sezoną. Kitoms valymas reikalingas dažniau. Bendra taisyklė paprasta: kuo dulkėtesnė aplinka ir kuo mažesnis modulių nuolydis, tuo dažniau reikia tikrinti.

Kaip orientyrą galima laikyti kruopštų valymą kas dvejus metus, bet tai nėra griežta taisyklė. Jei gyvenate šalia žvyrkelio, laukų, miško, paukščių mėgstamos vietos ar pramoninės zonos, gali prireikti dažniau. Jei moduliai ant šlaitinio stogo, gerai nuplaunami lietaus ir aplink nėra daug taršos, galima valyti rečiau.

Geriausias rodiklis – gamybos duomenys. Jei turite programėlę ir matote, kiek elektrinė gamina panašiomis sąlygomis, lengviau pastebėsite nukrypimus. Saulėtą dieną gamyba neturėtų be priežasties būti smarkiai mažesnė nei anksčiau. Žinoma, reikia įvertinti temperatūrą: karštą dieną moduliai natūraliai dirba mažiau efektyviai nei vėsesnę saulėtą dieną.

Po stipraus žiedadulkių sezono, ilgų sausų savaičių ar paukščių paliktų dėmių patikra tikrai nepakenks.

Kada valyti geriausia

Saulės modulių nereikėtų valyti pačiu karščiausiu dienos metu, kai jie įkaitę. Šaltas vanduo ant stipriai įkaitusio stiklo gali sukelti temperatūrinį stresą. Be to, vanduo greitai džiūsta ir gali palikti dėmes.

Geriausias laikas – ankstyvas rytas, vakaras arba apniukusi, bet sausa diena. Tuomet moduliai nėra tokie karšti, valyti saugiau, o vanduo nespėja taip greitai išgaruoti. Jei valymą atlieka specialistai, jie paprastai patys parenka tinkamą laiką ir įrangą.

Jeigu moduliai lengvai pasiekiami nuo žemės, pavyzdžiui, balkoninėje elektrinėje ar ant žemo stogelio, galima atsargiai nuvalyti minkštu šepečiu ir tinkamu vandeniu. Tačiau jei reikia lipti aukštai, geriau nerizikuoti. Elektros sutaupymas niekada nevertas kritimo nuo stogo.

Kodėl tai svarbu turint bateriją ar didelį savarankišką vartojimą

Jeigu namuose turite bateriją arba didelę dalį elektros sunaudojate patys, modulio našumas tampa dar svarbesnis. Kiekvienas nepagamintas kilovatas reiškia, kad daugiau elektros reikės imti iš tinklo arba mažiau jos sukaupsite vakarui.

Tai ypač aktualu vasarą, kai saulės elektrinė turėtų dirbti geriausiai. Jei būtent tuo metu moduliai padengti žiedadulkėmis ar dulkėmis, prarandate dalį pačios vertingiausios gamybos. Dienos ilgos, saulės daug, bet elektrinė nepasiekia savo potencialo.

Balkoninėms elektrinėms tai taip pat aktualu. Kadangi jų galia mažesnė, kiekvienas prarastas procentas jaučiamas labiau. Be to, balkonų moduliai dažnai montuojami mažesniu kampu, gauna daugiau miesto dulkių ir gali būti arčiau gatvės taršos. Juos patikrinti ir nuvalyti paprasčiau, todėl nereikėtų jų visiškai pamiršti.

Mažas sluoksnis, kuris gali kainuoti pinigus

Saulės elektrinė nėra visiškai „įrengiau ir pamiršau“ sistema. Ji gali dirbti daugelį metų, bet tam, kad gamintų kuo daugiau, reikia bent minimalios priežiūros. Purvas, žiedadulkės, paukščių išmatos ir lapai atrodo smulkmena tik tol, kol nepažiūrite į gamybos nuostolius.

Jei moduliai švarūs, jie geriau priima saulės šviesą ir efektyviau gamina elektrą. Jei paviršius padengtas apnašomis, dalis šviesos atspindima arba užblokuojama. Priklausomai nuo užterštumo, vietos ir sezono, tai gali reikšti nuo kelių iki keliasdešimties procentų mažesnę gamybą.

Todėl po žiedadulkių sezono verta bent kartą pažvelgti į savo modulius ne tik iš apačios, bet ir per gamybos duomenis. Jei matote aiškų kritimą, neįprastus skirtumus ar ant paviršiaus susikaupusias apnašas, valymas gali greitai atsipirkti.

Svarbiausia – nedaryti to pavojingai. Jokio agresyvaus plovimo, jokio lipimo ant stataus stogo be apsaugos ir jokios chemijos, kuri gali pažeisti modulius. Kartais geriau sumokėti už profesionalų valymą, nei rizikuoti sistema ar savo sveikata.

Saulė nemokama, bet tam, kad ji pasiektų modulį, paviršius turi būti švarus. Ir būtent šis paprastas dalykas gali lemti, kiek elektros iš tikrųjų pagamins jūsų stogo elektrinė.