Šių metų sausis žada tapti vienu įsimintiniausių per pastarąjį dešimtmetį. Kol Lietuvoje žmonės kovoja su stingdančiu speigu ir termometrai vis dažniau rodo pavojingą –30 laipsnių ribą, meteorologai skelbia: tai tik pradžia. Sausio 24-oji gali tapti ta diena, kai visa Europa pajus tikrąjį žiemos smūgį.
Iš Sibiro slenkanti šalčio banga jau dabar keičia įprastą žiemos scenarijų. Tai nebėra eilinė šalto oro atkarpa – tai didžiulis atmosferos mūšis, kuriame susiduria arktinės oro masės, audros iš pietų ir nestabilus poliarinis sūkurys.
Europa stingsta kartu su Lietuva
Lietuvą šią savaitę sukaustęs šaltis nebėra tik vietinė problema. Rytų ir Vidurio Europą užvaldė galingas Sibiro anticiklonas, kuris neleidžia šiltesniam orui prasibrauti iš vakarų. Žvarbus rytų vėjas, ledinės naktys ir pavojingai slidūs keliai tampa kasdienybe ne tik pas mus, bet ir kaimyninėse šalyse.
Tačiau tikrasis lūžis laukia būtent sausio 24 dieną. Būtent tada, remiantis naujausiomis prognozėmis, šalto oro frontas turėtų pasiekti ir Vokietiją – vieną didžiausių Europos šalių, kuri pastaraisiais metais retai matė tokius žiemos ekstremumus.
Vokietija ruošiasi šalčiausiam sausio periodui per 15 metų
Vokietijos meteorologai jau dabar kalba apie drastišką orų posūkį. Po gana švelnios metų pradžios šalis gali patirti stipriausią sausio šaltį nuo 2011-ųjų.
Galbūt jus sudomins?
„Weather.com“ ekspertų teigimu, sausio 24-ąją į šalį įsiverš arktinis šaltis, kuris labiausiai smogs rytiniams regionams. Ten naktimis temperatūra gali kristi net iki –20 laipsnių. Vakarinėje Vokietijos dalyje sąlygos bus kiek švelnesnės, tačiau net ir čia vyraus stiprus minusas.
Dar labiau neramina tai, kad ši šalčio banga gali užsitęsti net iki vasario vidurio. Nors didelių pūgų kol kas nenumatoma, itin sausas ir stingdantis oras sukurs pavojingas sąlygas keliuose, o energetikos sistemoms tai taps rimtu išbandymu.
Poliarinis sūkurys: pagrindinis šio chaoso kaltininkas
Visas šis šaltasis scenarijus glaudžiai susijęs su vadinamuoju poliariniu sūkuriu – milžiniška šalto oro zona virš Šiaurės ašigalio. Pastarosiomis savaitėmis šis sūkurys tapo nestabilus ir buvo nustumtas Sibiro kryptimi.
Tokie pokyčiai dažnai lemia staigų stratosferos atšilimą, kuris išstumia arktinį orą į pietus – tiesiai į Europą. Būtent todėl šiuo metu matome tokią neįprastą situaciją: ekstremalus šaltis veržiasi vis toliau į žemyno gilumą.
Meteorologai šį procesą vadina poliariniu „išsiveržimu“ – ir jis dažniausiai reiškia ilgalaikius, sunkiai suvaldomus šalčio periodus.
Nuo –30 laipsnių iki audrų Viduržemio jūroje
Įdomu tai, kad Europa vienu metu gali patirti visiškai skirtingus orų scenarijus. Rytų Europos šalis – įskaitant Lietuvą, Latviją, Lenkiją ir Baltarusiją – greičiausiai dar kelias savaites kaustys ekstremalus šaltis, vietomis sieksiantis net –30 laipsnių.
Tuo tarpu pietinėje Europos dalyje formuojasi visai kitokia situacija. Aukštesniųjų atmosferos sluoksnių oro srovės krypsta Viduržemio jūros link, kur prognozuojamos stiprios audros ir gausūs krituliai nuo Ispanijos iki Graikijos.
Ypač pavojinga galimybė – šiltų ir drėgnų pietinių oro masių susidūrimas su Sibiro šalčio frontu. Jei tokia konfrontacija įvyktų virš Vokietijos ar Centrinės Europos, galimos ir ekstremalios pūgos bei staigūs oro sąlygų svyravimai.
Ką tai reiškia mums?
Meteorologai perspėja: artimiausios savaitės bus sudėtingos visai Europai. Energetikos tinklai patirs didžiulę apkrovą, keliai taps pavojingesni nei įprastai, o ilgas šaltis gali smarkiai apsunkinti kasdienį gyvenimą.
Ypač atsargūs turėtų būti vyresnio amžiaus žmonės, vairuotojai ir tie, kurie dirba lauke. Specialistai ragina iš anksto pasirūpinti šiltesne apranga, namų šildymo sistemomis ir pasirengti galimiems elektros tiekimo trikdžiams.
Viena aišku – sausio 24-oji žymi ne tik dar vieną kalendoriaus datą. Tai diena, kuri gali nulemti visos likusios žiemos eigą Europoje. Ir, panašu, laukia tikrai neeilinis laikotarpis, kurį prisiminsime dar ilgai.
Ką manote apie tai?
Jūsų nuomonė svarbi! Parašykite komentarą žemiau arba pasidalinkite straipsniu su draugais.
