Ilgalaikės orų prognozės visuomet kelia emocijas – ypač po šaltos ir snieguotos žiemos, kai žmonės pradeda dairytis į pavasarį dar vasarį. Latvijoje sinoptikai peržiūrėjo sezonines prognozes ir paskelbė žinią, kuri akimirksniu išplito: vasara esą gali prasidėti jau gegužę, o pirmieji aiškesni pavasario ženklai gali pasirodyti gerokai anksčiau nei įprasta. Kadangi Latvija – kaimyninė Lietuvos šalis, tokie scenarijai neišvengiamai aktualūs ir mūsų regionui: Baltijos valstybės dažnai patiria panašius temperatūros svyravimus, o šiltėjimo tendencijos vis dažniau peržengia kalendoriaus ribas.
Pavasaris – jau kovo viduryje? Latvių sinoptikas sako: „Žmonės pavasario kvapą pajus vasario pabaigoje“
Latvijos meteorologai teigia, kad šiemet pavasaris centriniuose regionuose gali ateiti anksti – jau kovo viduryje. Sinoptikas Iljinas, kurio komentarai cituojami šaltinyje, sako, jog pirmuosius pavasario signalus žmonės pajus dar vasario pabaigoje. Jo teigimu, saulėtose pusėse pradės tirpti sniegas, o temperatūra svyruos aplink nulį.
Tai reiškia, kad pereinamasis laikotarpis gali būti kur kas „minkštesnis“ nei įprastai. O kadangi Lietuva ir Latvija dalijasi panašiomis klimato sąlygomis, tokios tendencijos dažnai netampa vienos šalies fenomenu – Baltijos regione jos paprastai juda kartu.
Įspėjimas: ankstyvas pavasaris dar nereiškia staigaus karščio
Vis dėlto tas pats sinoptikas pabrėžia vieną svarbią detalę, kurią daugelis žmonių linkę ignoruoti: ankstyvas pavasario „kvapas“ dar nereiškia, kad netrukus plūstels vasariška šiluma.
Pasak Iljino, didesnio temperatūros šuolio iki kovo pabaigos nesitikima. Sniego tirpsmas gali būti ištemptas, nes žiemą, kaip teigiama šaltinyje, kai kur fiksuotas rekordas pagal sniego kiekį. Dėl to tikimasi, kad sniegas visiškai neištirps iki balandžio, o balandžio orai gali būti kur kas vėsesni nei įprastai: vietoj 15–20 laipsnių šilumos prognozuojama apie 8–12 laipsnių.
Tokios mintys ypač aktualios ir Lietuvos skaitytojui – nes būtent pavasarį mūsų regione dažnai įvyksta didžiausi nusivylimai: kai keli šilti savaitgaliai sudaro iliuziją, kad žiema baigėsi, o tada grįžta atšalimas.
Potvyniai po žiemos: Baltijos regione tai vis dar reali rizika
Latvijos meteorologai taip pat įvardija vieną aiškią grėsmę: ankstyvas atšilimas gali paskatinti staigesnį sniego tirpsmą, o kartu – ir potvynius. Šaltinyje nurodoma, kad po ankstyvo pavasario vėliau prasidės potvyniai.
Tai tema, kuri nėra vien Latvijos problema. Lietuvoje potvynių rizika taip pat kyla tais metais, kai sniego danga būna gausi, o atšilimas įvyksta staigiai. Kitaip tariant, ankstyvas teigiamos temperatūros periodas skamba maloniai tik tol, kol neprasideda vandens lygio šuoliai.
Vasaros scenarijus: tvanki, karštesnė ir sausesnė nei pernai?
Kalbant apie vasarą, šaltinyje minima prognozė, kad ji gali būti tvanki, karštesnė ir sausesnė nei pernai, ypač liepą ir rugpjūtį. Tai skamba kaip tikra vasaros svajonė vieniems, bet kaip nerimą keliantis scenarijus kitiems – ypač ūkininkams ir sodininkams, kurie karščio bangas sieja su sausromis, derliaus rizika ir vandens trūkumu.
Tačiau čia pateikiamas labai svarbus akcentas, kuris sustiprina teksto patikimumą: pati sinoptikų bendruomenė ragina į ilgalaikes prognozes žiūrėti atsargiai.
Ilgalaikė prognozė – ne pažadas: sinoptikai perspėja nepasitikėti sensacijomis
Naujienų agentūros vyriausioji specialistė Pozdniakova (minima šaltinyje) atkreipia dėmesį, kad net ir užsienio prognozių centrai, kurių modeliais remiasi daugelis, negali tiksliai nuspėti, kokie konkrečiai orai laukia tam tikrame regione.
Sinoptikas akcentuoja, kad ilgalaikiai modeliai pateikia daugiau foninę kryptį – pavyzdžiui, kad temperatūra gali būti kiek aukštesnė už daugiametę normą. Tačiau jie nepasako tiksliai, kaip greitai ištirps sniegas, ar potvyniai bus dideli, ar vasara bus tikrai karšta ir sausa.
Šaltinyje net pateikiama griežta formuluotė: tokios prognozės keliems mėnesiams į priekį neretai turėtų būti vertinamos kritiškai, o jei jos remiasi liaudies įsitikinimais, jos gali būti laikomos klaidinančiomis.
Sezoninis kalendorius gali keistis: klimato kaita ilgina šiltąjį laikotarpį
Tekste taip pat pateikiamas platesnis kontekstas – Mokslų akademijos narys ir klimatologas Klimenka aiškina, kad Rytų Europoje 2026 m. žmonės gali pastebėti sezoninio kalendoriaus pasikeitimą.
Pasak jo, klimatinis pavasaris gali pradėti reikštis jau vasarį, o vasara – prasidėti jau gegužę, ne birželį. Ši tendencija siejama ne su vienkartine anomalija, o su užsitęsusia klimato kaitos dinamika, kai šiltasis metų laikas tampa ilgesnis.
Latvijos gamtininkas, cituojamas šaltinyje, pateikia ir tradicinį aiškinimą: esą atšiauri žiema dažnai „žada“ karštą vasarą. Tačiau teksto tonas leidžia suprasti, kad oficialūs sinoptikai tokius ryšius vertina atsargiau.
Ką visa tai reiškia Lietuvai?
Nors prognozės skelbiamos Latvijoje, Lietuvos skaitytojui jos svarbios dėl paprastos priežasties: orų tendencijos Baltijos regione retai sustoja ties siena. Jei Latvijoje pavasaris prasideda anksti, dažnai panašus scenarijus paliečia ir Lietuvą – galbūt keliomis dienomis ar savaitėmis skirtingai, bet kryptis neretai būna panaši.
Tačiau svarbiausia žinutė, kurią verta išsinešti, yra ne sensacinga frazė apie vasarą gegužę, o sinoptikų perspėjimas: ilgalaikės prognozės nėra pažadas. Jos gali parodyti kryptį, bet realius orus dažnai nulemia konkretūs ciklonai, oro masės ir trumpalaikiai procesai, kurių keliems mėnesiams į priekį numatyti tiksliai beveik neįmanoma.
