Šis augintinio gebėjimas gali perspėti apie pavojų anksčiau nei žmogaus pojūčiai

Katė gali sustingti vidury kambario, staiga pakelti galvą ar pradėti neramiai dairytis, nors žmogus aplinkui nepastebi nieko neįprasto. Kartais atrodo, kad gyvūnas mato ar girdi tai, ko mes negalime užfiksuoti.

Tačiau jokios mistikos čia nėra. Katės turi itin jautrų jutimo organą, padedantį pastebėti menkiausius oro judesius, vibracijas ir šalia esančius objektus. Kalbama apie ūsus, dar vadinamus vibrisėmis.

Tai nėra paprasti plaukai. Katės ūsai yra storesni, įaugę giliau į odą, o aplink jų šaknis yra daugybė nervinių galūnėlių. Dėl to net labai nedidelis prisilietimas ar oro srovė perduoda informaciją į gyvūno smegenis.

Ūsai neturi nieko bendra su pusiausvyra

Vis dar galima išgirsti teiginį, kad katė ūsais išlaiko pusiausvyrą. Tai nėra visiškai teisinga. Už pusiausvyrą daugiausia atsakingas vidinėje ausyje esantis vestibiuliarinis aparatas, taip pat rega, raumenys ir sąnariai.

Ūsai atlieka kitą, bet ne mažiau svarbią funkciją. Jie veikia tarsi papildomas lytėjimo organas ir padeda katei suprasti, kas vyksta visai šalia jos.

Judėdama katė pajunta nuo baldų, sienų ar kitų kliūčių atsispindinčias oro sroves. Tokiu būdu ji gali nustatyti, kur yra daiktas, net jei jo beveik nemato.

Būtent todėl katės taip užtikrintai juda prieblandoje ir retai atsitrenkia į baldus.

Padeda suprasti, ar katė tilps

Tikriausiai ne kartą teko matyti, kaip katė prieš lįsdama į siaurą dėžę ar plyšį trumpam sustoja ir įkiša galvą. Manoma, kad aplink snukį esančios vibrisės jai padeda įvertinti erdvę ir šalia esančius paviršius.

Vis dėlto ūsų ilgis ne visada tiksliai atitinka katės kūno plotį, ypač jei gyvūnas turi antsvorio. Todėl pasitaiko ir komiškų situacijų, kai katė bando pralįsti ten, kur jos kūnas akivaizdžiai netelpa.

Vibrisės auga ne tik virš viršutinės lūpos. Jautrių plaukų katės taip pat turi virš akių, ant skruostų, smakro ir net priekinėse kojose.

Visi jie padeda rinkti informaciją apie aplinką.

Nepakeičiami medžiojant

Medžiodama katė dažnai nukreipia ūsus į priekį. Taip ji gali geriau pajusti grobio judesius ir tiksliau nustatyti jo padėtį.

Tai ypač svarbu, kai grobis atsiduria visai arti katės snukio. Tokioje padėtyje gyvūnas jo gali aiškiai nebematyti, todėl vibrisės tampa savotišku artimo nuotolio jutikliu.

Jos padeda katei suprasti, ar grobis juda, kuria kryptimi bando pasprukti ir kada geriausia jį sugriebti.

Net naminės katės, kurios niekada nemedžioja lauke, šį elgesį demonstruoja žaisdamos. Stebint augintinį, besiruošiantį pulti žaislinę pelę ar plunksną, galima pastebėti, kaip jo ūsai pasisuka į priekį.

Ar katės iš tikrųjų mato tamsoje?

Katės tamsoje orientuojasi geriau už žmones, tačiau jos taip pat negali matyti ten, kur visiškai nėra šviesos. Jų akims reikia bent minimalaus apšvietimo.

Tokiose situacijose svarbų vaidmenį atlieka klausa, uoslė ir vibrisės. Ūsais katė gali pajusti oro judėjimą bei šalia esančias kliūtis, todėl net prastai apšviestoje patalpoje juda gana tiksliai.

Tai nereiškia, kad katė ūsais „mato“. Greičiau ji susikuria aplinkos vaizdą naudodama kelis skirtingus pojūčius vienu metu.

Ūsai gali išduoti ir nuotaiką

Atidžiau pažvelgus į katės snukį galima suprasti, kaip ji jaučiasi.

Kai gyvūnas ramus, jo ūsai dažniausiai būna atpalaiduoti ir nukreipti į šonus. Susidomėjusi ar medžioti pasiruošusi katė juos pasuka į priekį.

Jei ūsai stipriai prigludę prie skruostų, gyvūnas gali būti išsigandęs, sunerimęs ar susierzinęs. Tokiu metu geriau palikti katę ramybėje ir nebandyti jos glostyti per prievartą.

Žinoma, ūsų padėtį reikėtų vertinti kartu su ausimis, uodega, kūno poza ir kitais elgesio signalais.

Katės perspėjimas

Ar katės gali perspėti apie nelaimę?

Pasakojimų apie prieš žemės drebėjimus ar audras neįprastai besielgiančias kates netrūksta. Kartais gyvūnai iš tiesų anksčiau už žmones sureaguoja į vibracijas, garsus ar atmosferos pokyčius.

Katės klausa ir lytėjimo pojūtis yra jautresni nei žmogaus, todėl jos gali pastebėti tai, ko mes dar nejaučiame.

Tačiau nėra patikimų įrodymų, kad katė galėtų tiksliai numatyti žemės drebėjimą, pavyzdžiui, likus 10 ar 15 minučių iki jo pradžios. Gyvūno nerimas gali turėti daugybę priežasčių, todėl vien pagal jį spręsti apie artėjančią katastrofą nereikėtų.

Vis dėlto staiga pasikeitusio augintinio elgesio ignoruoti taip pat neverta. Kartais katė gali reaguoti į dūmus, neįprastą garsą, dujų kvapą, technikos skleidžiamas vibracijas ar kitą aplinkos pokytį.

Kodėl ūsų negalima kirpti?

Nukirpus katės ūsą gyvūnui neskauda taip, kaip skaudėtų išrovus jį kartu su šaknimi. Pats plaukas neturi nervų.

Tačiau tai nereiškia, kad ūsus galima trumpinti. Netekusi dalies vibrisių katė gali prasčiau orientuotis, tapti atsargesnė, sutrikusi ar vengti judėti nepažįstamoje aplinkoje.

Ypač pavojinga ūsus tampyti ar rauti. Jų šaknys yra giliai odoje ir apsuptos jautrių audinių, todėl toks elgesys gyvūnui gali sukelti skausmą.

Tai svarbu paaiškinti ir vaikams, kurie iš smalsumo gali bandyti katės ūsus paliesti, užlenkti ar nukirpti.

Iškritęs ūsas dar nereiškia problemos

Retkarčiais namuose ant grindų rastas katės ūsas neturėtų išgąsdinti. Kaip ir kiti plaukai, vibrisės natūraliai iškrenta ir atauga.

Vis dėlto naujas ūsas per kelias dienas nepasirodys. Jam visiškai ataugti gali prireikti kelių savaičių ar net kelių mėnesių.

Jeigu katė staiga netenka daug ūsų, oda aplink snukį parausta, atsiranda plikų vietų ar kitų neįprastų požymių, vertėtų pasitarti su veterinaru.

Katės ūsai gali atrodyti kaip nedidelė jos išvaizdos detalė, tačiau iš tikrųjų tai sudėtinga jutimo sistema. Ji padeda gyvūnui orientuotis, medžioti, pastebėti kliūtis ir geriau suprasti aplinką. Todėl geriausia, ką šeimininkas gali padaryti, – leisti šiam jautriam „jutikliui“ atlikti savo darbą.