Štai ką lenkai pila į krosnis vietoje granulių: pigiau beveik perpus, bet pasekmės gali būti skaudžios

Granulių kainos vėl iššovė į viršų, ir kai kurie namų ūkiai jau nebeieško „kaip sutaupyti“, o ieško, kaip išgyventi šildymo sezoną. Lenkijoje ši banga matoma ypač aiškiai – ten vis daugiau žmonių pradėjo kūrenti ne vien granules ar malkas, o tai, kas dar prieš kelerius metus skambėjo kaip pokštas: javų grūdus, kukurūzus, vyšnių kauliukus, net pupeles.

Iš pirmo žvilgsnio viskas atrodo labai paprasta: jei granulės brangsta iki absurdiškų sumų, o ūkininkas siūlo grūdus kelis kartus pigiau – tai kodėl ne? Tačiau ekspertai perspėja: toks taupymas gali baigtis taip, kad sutaupysite ant kuro, o po to sumokėsite už katilo remontą, degiklio keitimą ar prarastą garantiją.

Granulių kainos išprotėjo – žmonės ima ieškoti bet ko, kas dega

Lenkijos žiniasklaida rašo, kad granulės, kurios dar visai neseniai kainavo apie 1700–1800 zlotų už toną ir jau tada buvo laikomos brangiomis, dabar kai kur pasiekė ir apie 2000 zlotų už toną. Ir nors teoriškai visi žino elementarią taisyklę – granules palankiausia pirkti pavasarį ar vasaros pradžioje – realybėje daugelis perka tada, kai spaudžia šalčiai.

Štai tada ir prasideda eksperimentai, kurių mastas Lietuvoje kol kas dar tik užuomazgose, bet labai tikėtina, kad ateinančiais metais ši tema taps aktuali ir mūsų namų ūkiams.

Pigesnė alternatyva? Grūdai, kauliukai ir kukurūzai

Lenkijoje vis dažniau kaip pigesnė alternatyva granulėms minimi:

• miežiai, kviečiai, avižos – kai kur jų tona kainuoja apie 600–800 zlotų;
• vyšnių kauliukai – apie 1000 zlotų;
• kukurūzai – minima kaina apie 27 zlotai už 25 kg maišą;
• kai kurie ūkininkai mini net pupeles, kurios, jų teigimu, gali pakeisti dalį tradicinio kuro.

Kai kuriems tai tampa ne pavieniu bandymu, o kasdienybe. Vienas ūkininkas Lenkijos žiniasklaidai pasakojo, kad maišo grūdus su granulėmis perpus, o temperatūra katile laikosi ilgai net ir per stiprius šalčius.

Skamba kaip genialus triukas? Taip, bet būtent čia prasideda svarbiausia dalis.

Ekspertų įspėjimas: galite sudeginti ne tik kurą, bet ir katilą

Lenkijos mokslų akademijos atstovas dr. Jacekas Biskupskis įspėja, kad grūdų deginimas nėra toks nekaltas, kaip atrodo. Pagrindinės problemos – ne teorinės, o labai praktiškos:

• pirma, granulių degikliai ne visada tinkamai uždega kitas medžiagas – ypač kukurūzus, avižas ar kauliukus.
• antra, tokie bandymai gali sukelti degiklio užsikimšimą, nestabilų degimą, daugiau šlakų, o kartais – ir rimtesnius gedimus.
• trečia, jei katilas ar degiklis suprojektuotas granulėms, bet kūrenate „kas po ranka“ – galite tiesiog netekti garantijos.

Kitaip tariant, kai kurie taupo pinigus dabar, bet rizikuoja ateityje mokėti kelis kartus daugiau.

i

Kodėl tokios biomasės kūrenimas „žudo“ įrangą?

Ekspertai akcentuoja: problema nėra vien tai, kad grūdai dega. Problema ta, kad jie dega kitaip.

Skiriasi:

• degimo temperatūra,
• pelenų kiekis,
• šlako susidarymas,
• dūmingumas,
• oro padavimo poreikis.

Jeigu degiklis nepritaikytas – jis pradeda dirbti ne savo režime. Iš čia atsiranda ir klasikiniai požymiai:

krosnis greičiau užsiteršia, krenta efektyvumas, daugėja suodžių, o galiausiai – katilas pradeda „ryti“ daugiau kuro, nors žmogus galvoja, kad taupo.

Lietuvai tai gali tapti nauja „šilumos mada“

Nors šiandien istorija apie Lenkiją, Lietuvai tai labai aiškus signalas: kai kuras brangsta, žmonės pradeda kūrenti viską, kas atrodo pigiau.

Ir čia svarbu suprasti vieną dalyką – pati idėja taupyti nėra bloga. Bet blogiausia, ką galima padaryti, tai:

pakeisti kurą nepasitikrinus, ar jūsų katilas jam pritaikytas.

Jei tokia tendencija persimes į Lietuvą, tikėtina, kad po vienos žiemos turėsime naują bangą: katilų gedimai, skundai dėl garantijų, degiklių keitimai, draudimo klausimai po gaisrų.

Ką daryti, jei norite kūrenti pigiau, bet saugiai?

Norint sutaupyti ir nepaversti šildymo katilo loterija, svarbiausia laikytis kelių taisyklių:

Pirmiausia – pasitikrinkite katilo instrukciją ir gamintojo rekomendacijas. Jei ten nėra alternatyvaus kuro – vadinasi, gamintojas jo nenumato.

Antra – jei norite kūrenti mišiniu (pvz., granules + grūdus), būtina pasikonsultuoti su specialistu, kuris supranta degiklių darbą, o ne tik „kaimynas sakė“.

Trečia – nepamirškite, kad pigesnis kuras gali reikšti daugiau valymo, daugiau pelenų ir mažiau komforto, todėl sutaupymas ne visada būna toks didelis, kaip atrodo skaičiuojant tik kainą už toną.

Svarbiausia išvada: taupyti galima, bet šildymo įranga – ne vieta eksperimentams. Nes kartais pigiausias kuras baigiasi brangiausiu remontu.

Šaltinis: https://finanse.wp.pl/zboze-zamiast-pelletu-tak-polacy-chca-tanio-ogrzewac-domy-7249978828020096a