Bananai šiandien atrodo visiškai nekaltas vaisius, tačiau prieš kelis šimtmečius jūreiviai jų bijojo kaip tikros nelaimės pranašo. Didžiųjų geografinių atradimų laikais kapitonai dažnai atsisakydavo priimti bananus į laivą, nes manyta, kad jie neša nelaimę, traukia bėdas ir net skandina laivus. Skamba kaip prietaras? Taip, bet už jo slypi labai logiškos ir pavojingos priežastys.
„Geltonas prakeiksmas“: iš kur atsirado prietaras?
Senovės jūreiviai buvo itin prietaringi – bet bananų baimė kilo ne tik iš legendų. Laivai, gabenantys šiuos vaisius, iš tikrųjų dažniau patirdavo bėdų, todėl įgulos pradėjo juos laikyti blogu ženklu.
Iš kur toks sutapimas?
Atsakymas slypi pačiuose bananuose ir jų elgesyje kelionės metu.
1. Bananai noksta ir pūva greitai – o pūvant išskiria pavojingas dujas
Ilgose kelionėse bananai nuo žalių greitai tapdavo pernokę, o tada pradėdavo irti.
Puvimo procesas reiškė dvi grėsmes:
Metano kaupimasis uždarose patalpose
Puvant bananams anaerobinės bakterijos išskiria metaną.
Triumuose, kur ventiliacija buvo minimali, dujų koncentracija galėjo pasiekti sprogstamą lygį (5–15 %).
Tai buvo realus pavojus:
- menkiausia kibirkštis,
- žibinto liepsna,
- ar net trintis krovinių skyriuje
galėjo sukelti sprogimą.
Toksiški junginiai kenkė įgulai
Be metano, pūvantys vaisiai išskirdavo medžiagas, galinčias sukelti dusulį, kosulį ir net plaučių edemą.
Uždaroje erdvėje tai galėjo būti mirtina.
Štai kodėl šis prietaras buvo kur kas logiškesnis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
2. Bananai gadindavo kitą maistą – o to kelionėje baiminosi labiausiai
Bananai išskiria etileno dujas, kurios spartina nokimą ir gedimą.
Ką tai reiškė jūreiviams?
- bulvės suželdavo,
- daržovės suminkštėdavo ir pūdavo,
- vaisiai sunokdavo per kelias dienas,
ir įgula likdavo be atsargų.
Kai kelionė trukdavo mėnesius, maisto gedimas buvo tiesioginė grėsmė gyvybei.
Todėl bananai turėjo reputaciją „maisto gadintojų“, o laivai, juos gabenę, iš tiesų dažniau susidurdavo su bėdomis.
3. Bananai – puikus transportas pavojingiems „keleiviams“
Iki šiol iš bananų krovinių kartais ištraukiami:
- nuodingi vorai,
- gyvatės,
- skorpionai.
Anuomet, kai dėžės būdavo supamos rankomis, tai buvo realus ir dažnas pavojus.
Vienas netikėtas įkandimas triume galėjo baigtis mirtimi, nes:
- jokios medicininės pagalbos,
- jokio priešnuodžio,
- jokio gydytojo laive.
Taigi bananai tikrai galėjo būti mirtinai pavojingi.
Kodėl prietaras išliko ir šiandien?
Net ir modernioje laivyboje egzistuoja paprotys: žvejų laivuose bananų vengti. Yra net anekdotų, kad „bananai ant valtės garantuoja blogą laimikį“.
Tai – senųjų istorijų atgarsis, paveldas iš laikų, kai geltonas vaisius galėjo:
- sugadinti maisto atsargas,
- pridaryti toksiškų dujų,
- pritraukti pavojingų gyvių,
- ir net sprogti triume.
Bananai buvo ne mistika, o realus rizikos faktorius.
Todėl jūreiviai bananų tiesiog bijojo
Ir jie turėjo tam gerą priežastį. Šiandien tai skamba kaip įdomi legenda, tačiau už jos slypi tikra istorija, kuri puikiai parodo, kad prietarai dažnai gimsta iš praktikos – ne iš fantazijos. Bananai laivuose iš tikrųjų galėjo kelti pavojų. Todėl ilgą laiką jie buvo laikomi nesėkmės ženklu, o kapitonai jų skrupulingai vengė.
