Daugelyje Lietuvos namų vis dar yra senų elektronikos prietaisų, kurie atrodo beverčiai – užmiršti stalčiuose, spintelėse ar dėžėse po lova. Tačiau vienas nedidelis 1990-ųjų daiktas netikėtai tapo tikru aukso gabalu. Kol vieni jį išmetė ar atidavė už centus, kiti šiandien už tą patį įrenginį gauna sumas, kurios dar prieš kelerius metus atrodė neįtikėtinos.
Kalba eina apie analoginį kompaktinį fotoaparatą, kurį daugelis prisimena kaip paprastą kasdienį daiktą. Tuo metu jis buvo perkamas kelionėms, šventėms ar šeimos albumams. Šiandien tas pats aparatas kolekcininkų ir fotografijos entuziastų akyse tapo itin geidžiamu objektu – o jo vertė šoktelėjo kelis kartus.
Analoginė fotografija grįžta – ir keičia kainas
Pastaraisiais metais analoginė fotografija Lietuvoje ir visoje Europoje patiria ryškų renesansą. Tai jau nebe siauras nišinių entuziastų pomėgis. Vis daugiau žmonių sąmoningai atsisako begalinio skaitmeninių nuotraukų srauto ir renkasi juostą, kur kiekvienas kadras turi kainą, ribą ir svorį.
Būtent šis „lėtesnis“ fotografavimo procesas tampa patrauklus laikais, kai vaizdai dažnai gimsta ir dingsta per kelias sekundes. Ribotas kadrų skaičius verčia mąstyti, o fizinė juosta suteikia pojūtį, kad nuotrauka išliks ilgiau nei failas telefone. Tai iš esmės pakeitė požiūrį į seną techniką – ir atvėrė duris kainų šuoliui.
Kodėl būtent šis fotoaparatas tapo kolekcininkų taikiniu
Šis kompaktiškas analoginis fotoaparatas išsiskiria tuo, kad sujungia kelis dalykus, kurių šiandien beveik nebėra: paprastą naudojimą, aukštą optinę kokybę ir patikimą konstrukciją. Ryškus objektyvas, greitas automatinis fokusavimas ir atsparumas kasdieniam naudojimui padarė jį idealiu „kišeniniu“ pasirinkimu dar 90-aisiais.
Tai nebuvo profesionalų žaislas, bet vaizdo kokybė šiandien stebina net patyrusius fotografus. Būtent šis paradoksas – paprastas, bet labai geras – ir pavertė aparatą trokštamu objektu tarptautinėje rinkoje. Prie to prisidėjo ir tai, kad modelį gamino Olympus, vardas, kuris analoginės fotografijos pasaulyje iki šiol kelia pasitikėjimą.
Kainos kyla, o pasiūla tirpsta
Dar prieš kelerius metus tokį fotoaparatą buvo galima rasti naudotų daiktų skelbimuose už nedidelę sumą. Šiandien situacija visiškai kitokia. Gerai išlaikyti egzemplioriai, ypač su veikiančia blykste ir tvarkingu objektyvu, parduodami už kelis šimtus eurų. Kai kuriais atvejais kainos dar didesnės – ypač jei komplekte yra originalus dėklas ar pakuotė.
Paklausa tapo tarptautinė, o pasiūla – labai ribota. Daug aparatų per dešimtmečius sugedo, buvo išmesti ar sugadinti, todėl likę veikiantys egzemplioriai automatiškai brangsta. Tai klasikinė situacija, kai rinka staiga „atsibunda“, o dauguma sužino per vėlai.
Būklė – viskas
Šio fotoaparato vertę lemia ne amžius, o būklė. Kolekcininkai itin atidžiai tikrina objektyvą – jis turi būti be įbrėžimų, rasojimo ar pelėsio. Blykstė privalo veikti stabiliai, o juostos mechanizmas – sklandžiai sukti juostą be strigimų. Net menki defektai gali reikšti dešimtis ar net šimtus eurų skirtumo kainoje.
Tai reiškia, kad tas pats aparatas, rastas dviejų skirtingų žmonių stalčiuose, gali būti vertas visiškai skirtingų sumų – nuo simbolinės iki labai solidžios.
Ne tik nostalgija, o požiūrio pokytis
Augantis susidomėjimas šia sena technika nėra vien sentimentų reikalas. Tai aiškus ženklas, kad žmonės ieško ilgaamžiškumo, fizinio daikto vertės ir lėtesnio santykio su vaizdais. Analoginė fotografija siūlo tai, ko skaitmeninė kasdienybė nebegali – ribą, atsakomybę ir išliekamąją vertę.
Todėl nenuostabu, kad tai, kas kadaise buvo eilinis buities daiktas, šiandien laikoma investicija. Ir daugeliui šis suvokimas prasideda ne parduotuvėje, o tyliai – atidarius seną stalčių ir radus daiktą, kurio vertės iki šiol niekas neįvertino.
Šaltinis: https://montbutikken.dk/nyheder/mange-danskere-opdager-foerst-sent-at-dette-gamle-kamera-er-blevet-eftertragtet/#google_vignette
Na gerai