Artėjanti vasara Europoje ir Balkanuose gali būti ne tik karštesnė nei įprastai. Pagal meteorologų pateikiamas prognozes, didžiausia rizika slypi dvigubame scenarijuje: ilgose karščio bangose ir staigiose, labai stipriose audrose. Jei El Niño reiškinys sustiprės iki vadinamojo „Super El Niño“ lygio, vasara gali tapti sunkiai prognozuojama – nuo alinančios kaitros iki liūčių, krušos ir audringo vėjo.
Kodėl šių metų El Niño kelia tiek nerimo?
El Niño yra natūralaus ENSO ciklo dalis. Paprastai tariant, tai šiltoji Ramiojo vandenyno pusiaujo zonos fazė, kuri keičia vandenyno ir atmosferos sąveiką. Nors reiškinys formuojasi toli nuo Europos, jo poveikis gali persiduoti į pasaulinę orų cirkuliaciją ir pakeisti įprastus sezoninius modelius.
Šiemet meteorologų dėmesį patraukė ne vien pats El Niño faktas, o jo vystymosi greitis. Pateikiamose analizėse nurodoma, kad atogrąžų Ramiajame vandenyne, maždaug 50–250 metrų gylyje, susiformavo didelis šiltesnio vandens plotas. Tokia požeminė šilumos banga, vadinama vandenynine Kelvino banga, juda į rytus ir gali kelti šiltesnį vandenį į paviršių.
Būtent tai laikoma vienu iš ženklų, kad reiškinys gali stiprėti greičiau, nei manyta anksčiau. Kai kuriose prognozėse minimos didesnės nei 2 laipsnių anomalijos Ramiojo vandenyno regione – toks signalas jau siejamas su itin stipriu El Niño scenarijumi.
Svarbiausia čia ne skambus pavadinimas „Super El Niño“, o tai, kad stipresnis vandenyno atšilimas gali sujudinti įprastą orų ritmą. Vasaros metu tai reiškia didesnę tikimybę, kad šilumos, drėgmės ir slėgio sistemų deriniai taps palankūs ekstremalesniems reiškiniams.
Karštis gali būti ne trumpas epizodas, o visa vasaros eiga
Europos ir Balkanų regionui prognozės piešia karštesnę nei įprasta vasarą. Pagrindinė aukštesnės temperatūros zona turėtų driektis nuo pietinės ir centrinės Europos iki šiaurinių žemyno dalių. Tai reikštų, kad Balkanai, įskaitant Serbiją, gali patekti į ilgiau trunkančio šilto oro srauto zoną.
Pagal pateiktas prognozes, pirmoji ryškesnė karščio banga Serbiją gali pasiekti birželio pabaigoje, apie birželio 25–26 dieną. Tuomet temperatūra gali kilti iki maždaug 35 laipsnių. Tai būtų tik vasaros pradžios signalas, nes liepos mėnesį prognozuojama daugiau tropinių dienų, o karščiausias laikotarpis siejamas su trečiuoju liepos dešimtadieniu.
Meteorologas Ivanas Rističius nurodo, kad apie liepos 24–25 dieną kai kur temperatūra gali siekti 42 laipsnius, o Belgrade – apie 41 laipsnį. Tokia kaitra pavojinga ne tik dėl diskomforto. Ilgos karščio bangos vargina organizmą, didina apkrovą širdžiai, apsunkina miegą, gali paveikti vyresnio amžiaus žmones, vaikus, lėtinėmis ligomis sergančius gyventojus.
Kita svarbi detalė – karščio bangų trukmė. Jei šiltas Afrikos oras regione laikysis nuo birželio pabaigos beveik iki rugsėjo, problema bus ne viena ar dvi karštos dienos. Pavojingiausias yra užsitęsęs karštis, kai naktimis oras nebespėja atvėsti, o organizmas negauna laiko atsigauti.
Rugpjūtis, pagal šį scenarijų, turėtų būti kiek stabilesnis, bet vis dar labai karštas. Prognozuojama, kad liepos ir rugpjūčio karščio bangos gali tęstis ilgai, o temperatūra kai kur išliks ties 40–42 laipsnių riba.
Kodėl po kaitros dažnai ateina pavojingos audros?
Karšta vasara savaime dar nereiškia sausos ir ramios vasaros. Šiuo atveju prognozėse pabrėžiamas kitas pavojus: kartu su aukštesne temperatūra pietų, pietų centrinėje ir rytų Europoje gali būti daugiau kritulių nei įprastai. Balkanams tai reiškia sudėtingą derinį – daugiau karščio, daugiau drėgmės ir didesnę stiprių audrų tikimybę.
Kai atmosfera įkaista, ji gali išlaikyti daugiau drėgmės. Jei prie to prisideda nestabilūs oro sluoksniai ir tinkamas vėjo poslinkis aukštyje, susidaro sąlygos smarkioms perkūnijoms. Todėl po alinančios kaitros gali sekti ne paprastas vasaros lietus, o staigūs reiškiniai: liūtys, kruša, stiprūs vėjo gūsiai ir vadinamosios superląstelinės audros.
Birželis, pagal pateiktą scenarijų, gali būti pavojingas dėl itin stiprių kritulių. Minima galimybė, kad kai kur per dieną gali iškristi apie 100 litrų lietaus kvadratiniam metrui. Tokie kiekiai gali sukelti staigius miesto potvynius, ypač ten, kur lietaus kanalizacija nespėja priimti vandens.
Ypač rizikinga įvardijama antroji liepos dekada. Tuo metu gali susidaryti sąlygos superląstelinėms audroms. Tai pavojingos perkūnijų sistemos, kurios gali atnešti ne tik stiprų lietų, bet ir krušą, audringą vėją bei lokalius nuostolius.
Prognozėse minima ir jūros vandens temperatūra. Jei ji pasiektų beveik 30 laipsnių, tai būtų papildomas energijos šaltinis atmosferai. Kuo šiltesnė jūra ir kuo daugiau drėgmės ore, tuo stipresni gali tapti audrų mechanizmai, jei susiklosto tinkamos sąlygos.
Todėl šios vasaros grėsmė nėra vien karščio rekordai. Ne mažiau svarbu tai, kas vyksta po jų: staigus oro lūžis, kai įkaitusi ir drėgna atmosfera išsikrauna audromis.
Ką tai reiškia gyventojams?
Tokios prognozės dar nėra kasdienis orų planas, kuriame tiksliai pasakyta, kur ir kurią valandą lis ar bus 42 laipsniai. Sezoninės prognozės rodo tendencijas: šiltesnę vasarą, karščio bangų tikimybę, didesnį atmosferos nestabilumą ir galimas stipresnes liūtis.
Tačiau praktinė išvada aiški jau dabar. Jei vasara vystysis pagal šį scenarijų, pasiruošti reikės ne tik karščiui. Reikės stebėti perspėjimus dėl audrų, ypač liepos viduryje, vengti buvimo lauke per stipriausią kaitrą, saugoti vyresnius žmones ir vaikus, pasirūpinti vandeniu, pavėsiu ir vėsesnėmis patalpomis.
Miestuose svarbu ir potvynių rizika. Stiprios liūtys per trumpą laiką gali užtvindyti gatves, rūsius, požemines perėjas, automobilių stovėjimo aikšteles. Todėl per audrų perspėjimus neverta palikti automobilio žemose vietose ar bandyti važiuoti per užlietą ruožą, jei neaišku, koks ten vandens gylis.
Ūkiams ir sodams tokia vasara taip pat sudėtinga. Karščio bangos gali alinti augalus, o po jų atėjusios liūtys ir kruša – sunaikinti dalį derliaus per kelias minutes. Tai reiškia, kad įprastas „laistysime, kai bus sausa“ planas gali nebeužtekti: reikės stebėti tiek sausrą, tiek staigių audrų riziką.
2026 metų vasara, jei prognozės pasitvirtins, gali būti ne tiesiog karšta. Ji gali būti kontrastinga – su ilgais kaitros periodais, staigiais atmosferos lūžiais ir lokaliai pavojingais reiškiniais. Būtent šis derinys – karštis, drėgmė ir audros – yra tikroji priežastis, kodėl meteorologai kalba apie neramią vasarą, o ne vien apie aukštą termometro stulpelį.
