Nuo 2027 metų vairuotojų ir dalies gyventojų laukia pokytis, apie kurį kol kas kalbama per mažai. Tai ETS2 – nauja Europos taršos leidimų sistema, kuri palies kelių transportą ir pastatų šildymą. Žmogus šio mokesčio greičiausiai nematys kaip atskiros eilutės sąskaitoje, bet gali pajusti jį paprastai: per brangesnį benziną, dyzeliną, dujas ar šildymą iš iškastinio kuro.
Kodėl tai nėra įprastas mokestis, bet piniginei skirtumo mažai
Svarbiausia suprasti vieną dalyką: gyventojai patys neturės eiti į VMI ir deklaruoti naujo „CO₂ mokesčio“ už savo automobilį ar namo šildymą. Sistema veiks kitaip.
Mokėti turės kuro tiekėjai. Jie privalės pirkti taršos leidimus už anglies dioksido emisijas, kurios susidaro deginant jų parduodamą kurą. Kitaip tariant, jei tiekėjas parduoda benziną, dyzeliną, dujas ar kitą iškastinį kurą, jam atsiras papildoma kaina už taršą.
O tada prasideda dalis, kuri svarbiausia paprastam žmogui. Verslas tokias išlaidas dažniausiai įskaičiuoja į galutinę kainą. Todėl nors mokestis formaliai bus ne vairuotojui, vairuotojas jį gali pajusti prie degalinės kolonėlės.
Tai ir yra nemaloniausia šio pokyčio vieta: mokestis bus ne jūsų vardu, bet mokėti už jį galite pradėti per kasdienes kainas.
Kam smūgis gali būti didžiausias
Pirmiausia tai palies tuos, kurie kasdien važinėja automobiliu. Jei žmogus gyvena už miesto, neturi patogaus viešojo transporto ir kasdien važiuoja į darbą, degalų kainos jam nėra teorija. Kiekvienas papildomas centas litre mėnesio pabaigoje virsta realia suma.
Antra grupė – žmonės, kurie šildosi iškastiniu kuru. Jei namas šildomas dujomis, skystuoju kuru ar kitais taršesniais energijos šaltiniais, sąskaitos taip pat gali augti. Tai ypač jautru individualių namų savininkams ir tiems, kurie neturi lengvos galimybės greitai pereiti prie pigesnio ar švaresnio šildymo.
Trečia grupė – smulkusis verslas. Net jei žmogus pats mažai važinėja, brangesni degalai didina transporto, pristatymo, logistikos ir paslaugų kainas. Tai reiškia, kad pokytis gali ateiti ne tik per degalinę, bet ir per prekių kainas parduotuvėje.
Kiek gali brangti degalai
Tiksli kaina priklausys nuo taršos leidimų kainos. Kol sistema dar nepradėjo veikti pilnu režimu, konkretaus skaičiaus niekas negali garantuoti. Vis dėlto viešai minimos prognozės kalba apie maždaug 10–16 centų už litrą galimą dyzelino pabrangimą šalyse, kuriose tokia CO₂ dedamoji dar netaikoma. Lietuva patenka į šią grupę.
Tai nereiškia, kad vieną rytą visi degalai automatiškai pabrangs būtent tiek. Degalų kainą lemia ir nafta, ir valiutų kursai, ir akcizai, ir konkurencija, ir tiekėjų sprendimai. Tačiau nauja taršos dedamoji prie kainos gali prisidėti kaip dar vienas sluoksnis.
Vairuotojui tai atrodys labai paprastai: bakas kainuos brangiau. Jei automobilis sunaudoja daug degalų arba per mėnesį nuvažiuojama daug kilometrų, skirtumas bus juntamas greičiau.
Kodėl tai daroma
Oficialus tikslas – mažinti iškastinio kuro naudojimą ir skatinti žmones bei verslą pereiti prie mažiau taršių sprendimų. Europos Sąjunga nori, kad tarša turėtų kainą. Logika tokia: kuo taršesnis kuras, tuo brangiau jį naudoti, todėl ilgainiui žmonės ir įmonės renkasi efektyvesnius automobilius, viešąjį transportą, renovaciją, šilumos siurblius ar kitus švaresnius sprendimus.
Teoriškai tai skamba aiškiai. Praktikoje problema ta, kad ne visi turi vienodas galimybes greitai prisitaikyti. Mieste gyvenantis žmogus gali rinktis autobusą, traukinį ar elektromobilį. Bet kaime gyvenanti šeima, kur abu suaugusieji važinėja į darbą skirtingomis kryptimis, dažnai tokios prabangos neturi.
Tas pats ir su šildymu. Vienas gali investuoti į renovaciją ar šilumos siurblį, kitas neturi tam pinigų arba gyvena būste, kuriame tokie sprendimai sudėtingi.
Ar bus kompensacijų
Kartu su ETS2 numatytas Socialinis klimato fondas. Jo idėja – padėti pažeidžiamesniems namų ūkiams ir smulkiajam verslui, kuriuos brangimas paveiktų labiausiai. Europos Komisija nurodo, kad dalis ETS2 pajamų bus naudojama būtent socialinėms ir klimato priemonėms: pastatų efektyvumui, švaresniam šildymui, mažataršiam transportui ar laikinai tiesioginei paramai.
Tačiau čia svarbus klausimas, kurį žmonės pagrįstai kels: ar parama pasieks tuos, kam jos tikrai reikės, ir ar ji bus pakankama. Nes vien pažadas, kad fondas egzistuos, dar nereiškia, kad konkreti šeima nejaus didesnės sąskaitos.
Ką verta daryti jau dabar
Pirmas dalykas – įsivertinti automobilio naudojimą. Jei kasdien važiuojate daug, verta skaičiuoti ne tik dabartinę degalų kainą, bet ir tai, kas nutiktų, jei litras pabrangtų dar 10 ar 15 centų. Tai gali pakeisti sprendimą dėl kito automobilio, maršrutų, darbo vietos ar bendro važiavimo su kitais.
Antras dalykas – pasižiūrėti į šildymą. Jei būstas šildomas dujomis ar kitu iškastiniu kuru, verta iš anksto pasidomėti, kokios alternatyvos įmanomos: renovacija, šilumos siurblys, geresnė izoliacija, saulės elektrinė, efektyvesnis katilas ar bent jau paprastesni energijos taupymo sprendimai.
Trečias dalykas – nesitikėti, kad pokytis palies tik „kažką kitą“. Net jei neturite automobilio ir nesišildote dujomis, brangesnis transportas gali didinti prekių ir paslaugų kainas.
Esmė
Čia nėra mokestis, kuris rytoj bus įrašytas kiekvienam gyventojui į deklaraciją. Tačiau nuo 2027 m. ETS2 gali tapti vienu iš tų pokyčių, kurių žmogus nemato tiesiai, bet jaučia per kasdienes išlaidas.
Brangs ne todėl, kad pardavėjas tiesiog sugalvojo pakelti kainą. Brangs todėl, kad kuro tiekėjams atsiras nauja taršos leidimų kaina, o tokios išlaidos dažniausiai nueina iki galutinio vartotojo.
Todėl tikrasis klausimas ne tas, ar žmonės gaus naują sąskaitą pavadinimu „mokestis už orą“. Greičiau klausimas toks: kiek brangiau kainuos kasdien važiuoti, šildytis ir pirkti prekes, kai tarša bus įskaičiuota į kainą dar vienu sluoksniu.
