Senas mobilusis telefonas stalčiuje dažnai atrodo kaip niekam netrukdantis atsarginis daiktas. Tačiau būtent tokie pamiršti įrenginiai gali tapti problema, jei jų ličio jonų baterija pradeda brinkti. Išsipūtusi baterija – ne kosmetinis gedimas, o aiškus pavojaus signalas: telefono nebegalima nei krauti, nei naudoti, nei tiesiog padėti atgal į spintelę.
Kodėl senas telefonas gali tapti gaisro rizika?
Daugelis žmonių namuose turi bent vieną seną mobilųjį telefoną. Jis guli stalčiuje, spintelėje, dėžėje su laidais ar sandėliuke, nes „gal dar prireiks“. Dažnai toks telefonas būna visiškai išjungtas, todėl atrodo, kad jis nekelia jokios rizikos.
Tačiau problema slypi ne pačiame telefone, o jo baterijoje.
Daugelyje telefonų naudojamos ličio jonų baterijos. Net jei įrenginys išjungtas ir nenaudojamas, baterija laikui bėgant po truputį praranda energiją. Jei telefonas paliekamas labai ilgam ir baterija visiškai išsikrauna, ji gali patekti į vadinamąją gilaus iškrovimo būseną.
Tada baterijos viduje gali prasidėti nepageidaujami cheminiai procesai. Elektrolitai ima skilti, susidaro dujos, o baterijos viduje didėja slėgis. Iš išorės tai gali pasirodyti kaip išsipūtęs galinis dangtelis, pakilęs ekranas ar prasiskyręs telefono korpusas.
Baterijos brinkimas reiškia, kad ji nebėra stabili. Toks telefonas jau nėra saugus atsarginis įrenginys, kurį galima laikyti „dėl viso pikto“.
Apie šią problemą plačiau prabilta ir po technologijų kūrėjo Marqueso Brownlee, žinomo kaip MKBHD, pastebėjimų. Jis savo senų telefonų kolekcijoje pamatė, kad kai kurių įrenginių baterijos išsipūtė taip, jog telefonai ėmė skirtis iš korpuso. Nors tuomet daug dėmesio sulaukė „Samsung“ modeliai, ši rizika nėra susijusi tik su vienu gamintoju. Ji gali paliesti bet kurį senesnį telefoną su ličio jonų baterija.
Kaip atpažinti, kad baterija jau pavojinga?
Pirmas ženklas – pasikeitusi telefono forma. Jei telefonas anksčiau gulėjo lygiai ant stalo, o dabar kliba, linguoja arba matyti, kad korpusas šiek tiek išsigaubęs, į tai nereikėtų numoti ranka.
Įspėti turėtų ir kiti požymiai: pakilęs ekranas, atsivėrę šonai, išsipūtęs galinis dangtelis, tarpai tarp korpuso dalių. Kartais atrodo, kad telefonas tiesiog „atsiklijavo“ arba „atsidarė“. Tačiau viena dažniausių priežasčių – iš vidaus besipučianti baterija.
Tokiu atveju svarbiausia nedaryti kelių dalykų. Telefono negalima krauti. Negalima bandyti spausti ekrano ar dangtelio atgal į vietą. Taip pat nereikėtų telefono laikyti šalia popierių, tekstilės, medinių paviršių ar kitų lengvai užsidegančių daiktų.
Jeigu įrenginys dar įjungtas, jį reikia išjungti. Tada padėti saugioje vietoje, kur aplink nėra degių medžiagų, ir pasirūpinti tinkamu utilizavimu arba perduoti jį profesionalams.
Svarbu suprasti: išsipūtusi baterija nėra gedimas, kurį verta „pažiūrėti vėliau“. Kuo ilgiau toks telefonas guli namuose, tuo didesnė rizika, kad jis taps nebe tik elektronikos atlieka, o realiu pavojumi.
Kaip saugiai laikyti telefoną, jei dar norite jį pasilikti?
Ne kiekvieną seną telefoną būtina iškart išmesti. Jeigu jis veikia, baterija nėra pažeista, o įrenginį norite pasilikti kaip atsarginį, jį reikia laikyti ne bet kaip.
Prieš padedant telefoną ilgesniam laikui, bateriją geriausia įkrauti maždaug iki pusės. Apie 50 procentų įkrovos yra saugesnis pasirinkimas nei visiškai pilna arba visiškai tuščia baterija. Tada telefoną reikia visiškai išjungti.
Laikymo vieta taip pat svarbi. Senų telefonų nereikėtų palikti ant palangės, automobilyje, šalia radiatoriaus, drėgname sandėliuke ar vietose, kur temperatūra smarkiai svyruoja. Geriausia rinktis sausą, vėsią ir stabilią aplinką.
Maždaug kas pusmetį tokį telefoną verta išimti ir patikrinti. Reikėtų pažiūrėti, ar korpusas nepasikeitė, ar ekranas nepradėjo kilti, ar baterijos lygis nėra visiškai nukritęs. Jeigu baterija dar neišsipūtusi, galima ją vėl įkrauti iki maždaug pusės ir vėl saugiai padėti.
Jei senesnis telefonas turi išimamą bateriją, saugiau ją išimti ir laikyti atskirai. Tačiau ir tokiu atveju baterija neturėtų būti visiškai iškrauta.
Kur dėti išsipūtusį telefoną?
Tokio telefono negalima mesti į buitinę šiukšliadėžę. Tai svarbu ne tik dėl aplinkosaugos. Pažeistos ar nestabilios baterijos gali kelti pavojų transportavimo metu, šiukšliavežėse ar atliekų rūšiavimo aikštelėse.
Senas telefonas su išsipūtusia baterija turi būti tvarkomas kaip elektronikos atliekos arba pavojingos atliekos. Jį galima perduoti specialiems elektronikos atliekų surinkimo punktams, pristatyti į vietas, kurios priima seną elektroniką, arba kreiptis į profesionalų remontininką, jei norima saugiai išimti bateriją.
Svarbiausia – neatidėlioti. Jeigu stalčiuje yra keli seni telefonai, verta juos patikrinti dabar. Tai užtruks kelias minutes, bet gali padėti laiku pastebėti pavojingą bateriją.
Senas telefonas nėra problema vien todėl, kad jis senas. Pavojus prasideda tada, kai jis pamirštas, visiškai išsikrovęs, išsipūtęs ir vis dar laikomas tarp kitų daiktų, lyg nieko nebūtų nutikę.
