Šveicarijoje draudžiama laikyti vieną jūrų kiaulytę: už neįprastos taisyklės slypi rimta priežastis

Šveicarijoje jūrų kiaulytei neužtenka turėti erdvų būstą, maisto ir dėmesingą šeimininką. Pagal šalies gyvūnų apsaugos reikalavimus šie graužikai turi būti laikomi bent po du. Priežastis paprasta: jūrų kiaulytės yra socialūs gyvūnai, kuriems būtina savo rūšies draugija.

Išgirdus tokią taisyklę lengva nusišypsoti – atrodo, kad valstybė nusprendė pasirūpinti net augintinių draugystėmis. Tačiau šis reikalavimas remiasi gyvūnų elgesiu. Jūrų kiaulytei kita jūrų kiaulytė suteikia bendravimą ir saugumo pojūtį, kurio negali visiškai pakeisti žmogaus dėmesys.

Todėl planuojant tokį augintinį Šveicarijoje iš karto reikia galvoti apie suderinamą porą ar grupę ir jai tinkamą gyvenamąją vietą.

Ką tiksliai numato taisyklės?

Šveicarijos gyvūnų apsaugos nuostatose socialiai gyvenantiems gyvūnams turi būti užtikrinamas tinkamas bendravimas su savo rūšies atstovais. Federalinės maisto saugos ir veterinarijos tarnybos parengtame jūrų kiaulyčių laikymo teisinių reikalavimų apraše aiškiai nurodyta, kad jos turi būti laikomos mažiausiai po dvi.

Taigi reikalavimas susijęs su kasdienėmis gyvūno gyvenimo sąlygomis. Šeimininkas turi pasirūpinti ne vien maitinimu, švara ir apsauga nuo sužalojimų, bet ir socialiniu poreikiu, būdingu šiai rūšiai.

Kodėl jūrų kiaulytei taip svarbi draugija?

Jūrų kiaulytės yra grupėmis gyvenantys gyvūnai. Gyvūnų gerovės organizacija RSPCA pabrėžia, kad jos yra itin socialios ir neturėtų būti laikomos vienos. Ryšys su kitu tos pačios rūšies gyvūnu yra jų įprasto gyvenimo dalis.

Sutariančios jūrų kiaulytės seka viena kitą, kartu tyrinėja aplinką, ėda ir bendrauja įvairiais garsais. Gyvūnų globos organizacijos „Woodgreen“ specialistai aiškina, kad grupėje jos jaučiasi saugiau. Viena likusi jūrų kiaulytė gali tapti tylesnė, mažiau judėti, daugiau slėptis ar lengviau išsigąsti.

Šeimininkui ramiai kampe tupintis gyvūnas gali atrodyti tiesiog nereiklus. Tačiau jo elgesį svarbu vertinti pagal rūšies poreikius: kiek jis juda, tyrinėja aplinką ir turi galimybių bendrauti.

Žmogus ar triušis kitos jūrų kiaulytės neatstoja

Dažnas šeimininkas mano, kad augintiniui kompanijos pakanka, nes su juo kasdien kalbama, jis šeriamas iš rankos ir daug laiko praleidžia šalia šeimos. Šveicarijos veterinarijos tarnyba aiškiai nurodo: žmogus nepakeičia tos pačios rūšies draugo. Net labai rūpestinga priežiūra nesuteikia tokio bendravimo, kokį jūrų kiaulytės palaiko tarpusavyje.

Triušis taip pat nėra tinkamas pakaitalas. Nors abu gyvūnai nedideli ir dažnai siejami su panašiu laikymo būdu, jų bendravimas bei poreikiai skiriasi. Todėl vien tai, kad aptvare gyvena du skirtingi gyvūnai, dar neužtikrina jūrų kiaulytei reikalingos draugijos.

Dviejų gyvūnų mažame narvelyje irgi neužtenka

Socialinis ryšys yra viena gerovės sąlygų, tačiau gyvūnams taip pat reikia pakankamai vietos judėti ir pasitraukti. Šveicarijos veterinarijos tarnyba rekomenduoja dviem ar trims jūrų kiaulytėms skirti maždaug du kvadratinius metrus ploto. Aptvare turi būti pakankamai slėptuvių, kad visi gyvūnai galėtų pasislėpti vienu metu.

Svarbu, kad pora ar grupė sutartų. Todėl naujo gyvūno parinkimas ir supažindinimas turi būti apgalvotas. Gyvūnų gerovės specialistai vertina jų suderinamumą ir padeda parinkti tinkamą draugą – vien įkelti nepažįstamą jūrų kiaulytę į jau užimtą aptvarą nėra visas procesas.

Kas nutinka, kai vienas iš poros nugaišta?

Tai vienas praktiškiausių klausimų laikant socialius gyvūnus. Likusiai jūrų kiaulytei draugijos poreikis išlieka, todėl šeimininkui tenka ieškoti tolesnio sprendimo. „Woodgreen“ nurodo, kad gyvūnų globos organizacijos gali padėti surasti tinkamą, kartais ir panašaus amžiaus draugą.

Jeigu žmogus nebeplanuoja ilgiau laikyti jūrų kiaulyčių, galima ieškoti naujų namų, kuriuose likęs augintinis gyventų su savo rūšies atstovais. Parenkant sprendimą atsižvelgiama į gyvūno amžių, sveikatą ir galimybę sėkmingai susipažinti su nauju draugu.

Šis požiūris taikomas ir kitiems socialiems gyvūnams

Šveicarijoje dėmesys socialiniams poreikiams neapsiriboja jūrų kiaulytėmis. Ciuricho kantono institucijos tarp gyvūnų, kuriems svarbus kontaktas su savo rūšies atstovais, taip pat mini peles, žiurkes ir įvairius dekoratyvinius paukščius. Laikymo sąlygos turi atitikti konkrečios rūšies elgesį.

Toks požiūris keičia ir pasiruošimą augintiniui. Dar prieš jį parsinešant reikia numatyti vietą tinkamai porai ar grupei, kasdienę priežiūrą ir ilgesnį įsipareigojimą. Jūrų kiaulytės atveju draugija yra tokia pat laikymo planavimo dalis kaip aptvaras, pašaras ir slėptuvės.