Šveicarijoje žmonės moka net už lietų: pamatę tokią sąskaitą lietuviai turbūt nepatikėtų savo akimis

Gyvenate nuosavame name, už kurį jau seniai išmokėta paskola. Vieną dieną atidarote pašto dėžutę ir randate sąskaitą. Joje nurodyta suma už lietaus vandenį, kuris nuo jūsų stogo nuteka į kanalizaciją. Skamba kaip nevykęs pokštas? Tačiau Šveicarijoje tokie mokėjimai iš tiesų egzistuoja. Ir tai dar ne viskas. Šioje šalyje žmonės iki šiol apmokestinami net už tai, kad gyvena savo pačių įsigytame būste, o už televiziją tenka mokėti net jos neturint.

Šveicarija daugeliui lietuvių atrodo kone svajonių valstybė. Dideli atlyginimai, tvarkingi miestai, nuostabūs kalnai, švarios gatvės ir aukšta gyvenimo kokybė. Ne vienas, išgirdęs apie ten mokamus atlyginimus, pagalvoja, kad galbūt vertėtų susikrauti lagaminus ir išvykti dirbti.

Tačiau apie kitą gyvenimo pusę kalbama gerokai rečiau. Šveicarijoje egzistuoja įvairūs mokesčiai ir rinkliavos, kurių paskirtis užsieniečiams iš pradžių gali būti visiškai nesuprantama. Kai kurie jų tokie neįprasti, kad net sunku patikėti, jog tai ne išgalvotos istorijos.

O labiausiai stebina tai, kad šie mokėjimai nėra kokios nors atsitiktinės baudos. Tai oficialios, teisės aktuose numatytos prievolės, kurių gyventojai privalo laikytis.

Lyja lietus? Už nuo jūsų stogo nutekantį vandenį gali tekti susimokėti

Vienas labiausiai stebinančių Šveicarijos mokesčių vadinamas lietaus vandens rinkliava. Žmogui, kuris apie ją girdi pirmą kartą, natūraliai kyla klausimas: nejaugi valdžia pradėjo apmokestinti net iš dangaus krentantį vandenį?

Iš tiesų mokama ne už patį lietų. Rinkliava susijusi su lietaus nuotekų surinkimu ir tvarkymu. Kai lyja, vanduo nuo pastatų stogų, automobilių stovėjimo aikštelių, asfaltuotų kiemų ir kitų nelaidžių paviršių nuteka į lietaus kanalizaciją. Šį vandenį reikia saugiai nukreipti, o tam būtina prižiūrėti vamzdynus, šulinius bei kitą miesto infrastruktūrą.

Visa tai kainuoja pinigus, todėl kai kurios Šveicarijos savivaldybės šias išlaidas paskirsto nekilnojamojo turto savininkams.

Pavyzdžiui, Ciuriche taikoma lietaus nuotekų rinkliava, kurios apskaičiavimas susijęs su sklypo dydžiu, jo paskirtimi ir vandens nuvedimo sąlygomis. Tai nėra vienodas mokestis už kiekvieną kvadratinį metrą stogo visoje Šveicarijoje.

Praktiškai tai reiškia, kad du tame pačiame mieste esantys namai gali turėti skirtingas su lietaus nuotekomis susijusias išlaidas. Vieno sklypo paviršiai gali būti beveik visiškai padengti trinkelėmis ir asfaltu, o kitame daugiau žolės, grunto ir vietos vandeniui susigerti.

Savivaldybės skatina lietaus vandenį tvarkyti pačiame sklype. Ciuriche tam tikrais atvejais galima sumažinti rinkliavą net iki 100 procentų, jeigu vanduo į viešąją kanalizaciją nenukreipiamas ir naudojami reikalavimus atitinkantys sprendimai.

Taigi šveicarai moka ne todėl, kad lyja, o todėl, kad kažkas turi pasirūpinti vandeniu, kuris po lietaus atsiduria miesto nuotekų sistemoje.

Beje, lietaus nuotekų tvarkymo paslaugos apmokestinamos ir Lietuvoje. Mūsų šalyje taip pat nustatomi paviršinių nuotekų tvarkymo tarifai, tačiau jų taikymas skiriasi priklausomai nuo paslaugos gavėjo ir vietovės.

Nusipirkote namą, išmokėjote paskolą, bet valstybė vis tiek skaičiuoja pajamas

Dar sunkiau lietuviams suprantamas kitas Šveicarijoje galiojantis mokestis. Jo pavadinimas – „Eigenmietwert“, arba nuosavo būsto tariamoji nuomos vertė.

Pats principas gana neįprastas. Jeigu žmogus gyvena jam priklausančiame bute ar name, mokesčių sistema apskaičiuoja, kokią ekonominę naudą jis gauna nemokėdamas nuomos.

Ši apskaičiuota vertė pridedama prie apmokestinamųjų pajamų, nors būsto savininkas realiai iš jokio nuomininko pinigų negavo.

Įsivaizduokite, kad turite butą Ciuriche, kurio nuoma rinkoje galėtų kainuoti apie 2000 Šveicarijos frankų per mėnesį. Pagal įprastą vertinimo principą apmokestinamoji tariama nuomos vertė gali sudaryti maždaug 60–70 procentų rinkos nuomos.

Vadinasi, per metus prie apmokestinamųjų pajamų galėtų būti priskaičiuota apie 14 400–16 800 frankų. Tai nereiškia, kad visą šią sumą reikia sumokėti valstybei. Nuo jos apskaičiuojamas atitinkamas pajamų mokestis, atsižvelgiant į žmogaus mokestinę padėtį.

Ilgą laiką tokia sistema turėjo ir kitą pusę. Būsto savininkai galėjo taikyti tam tikrus atskaitymus, pavyzdžiui, už būsto paskolos palūkanas ir nustatytas priežiūros išlaidas. Todėl vieniems savininkams sistema buvo palankesnė, kitiems – gerokai mažiau patraukli.

Tačiau čia yra svarbi naujiena, kurios nereikėtų praleisti. Šveicarijos gyventojai 2025 metais referendume pritarė šios sistemos panaikinimui, o 2026 metų balandį vyriausybė nustatė tikslią reformos įsigaliojimo datą – 2029 metų sausio 1-ąją.

Tai reiškia, kad 2026 metais tariamosios nuomos vertės apmokestinimas dar galioja, tačiau po kiek daugiau nei dvejų metų ši tvarka turi būti panaikinta. Kartu keisis ir dalis būsto savininkams taikomų mokesčių atskaitymų.

Tad Šveicarijoje net ir išmokėjus būsto paskolą šiuo metu galima susidurti su mokestine prievole, kurios Lietuvoje tokia forma neturime.

Papildomi mokesčiai

Televizoriaus namuose nėra? Vis tiek reikia sumokėti 335 frankus

Trečiasis mokėjimas kai kuriuos lietuvius gali nustebinti ne mažiau. Šveicarijoje namų ūkiai paprastai privalo mokėti metinę radijo ir televizijos rinkliavą, nepriklausomai nuo to, ar namuose turi televizorių.

2026 metais ši rinkliava siekia 335 Šveicarijos frankus per metus. Pinigai daugiausia skirti visuomeninio transliavimo sistemai finansuoti.

Paprastai tariant, atsisakymas žiūrėti televiziją ar radijo imtuvų neturėjimas savaime neatleidžia nuo šios prievolės. Vis dėlto tam tikroms gyventojų grupėms numatytos išimtys.

Įdomiausia tai, kad šveicarai dar visai neseniai sprendė, ar šį mokėjimą smarkiai sumažinti.

2026 metų kovo 8 dieną šalyje surengtas referendumas, kuriame siūlyta metinį mokestį namų ūkiams apriboti iki 200 frankų. Tačiau pasiūlymas buvo atmestas – prieš jį balsavo 61,9 procento rinkėjų.

Tai nereiškia, kad rinkliava nesikeis. Šveicarijos valdžia jau numačiusi palaipsnį jos mažinimą. Nuo 2027 metų suma turėtų sumažėti iki 312 frankų, o nuo 2029 metų – iki 300 frankų per metus.

Lietuvoje visuomeninis transliuotojas finansuojamas kitaip, todėl atskiros tokio pobūdžio sąskaitos kiekvienam namų ūkiui nėra siunčiamos.

Net šiukšlių maišas Šveicarijoje turi savo kainą – ir tai ne vien už plastiką

Dar viena gyvenimo Šveicarijoje ypatybė – griežtos buitinių atliekų tvarkymo taisyklės. Daugelyje vietovių gyventojai mišrioms komunalinėms atliekoms privalo naudoti specialius apmokestintus maišus.

Pavyzdžiui, Ciuriche naudojami mėlyni „Züri-Sack“ maišai. Jų galima įsigyti parduotuvėse, tačiau kaina apima ne vien plastikinio maišo pagaminimą. Į ją įskaičiuota ir atliekų surinkimo bei tvarkymo rinkliava.

Dėl to vienas šiukšlių maišas gali kainuoti kelis frankus, priklausomai nuo jo dydžio ir pardavimo vietos.

Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neįprasta. Tačiau sistemos tikslas paprastas: kuo daugiau nerūšiuotų atliekų žmogus išmeta, tuo daugiau už jas sumoka.

Todėl šveicarai turi aiškią paskatą atskirai surinkti popierių, stiklą, tam tikras plastikines pakuotes ir kitas perdirbamas medžiagas. Tiesa, rūšiavimo ir atliekų priėmimo sąlygos įvairiose savivaldybėse nėra vienodos.

Netinkamai atsikračius atliekomis galima sulaukti ir baudos. Pavyzdžiui, jeigu žmogus vietoj oficialaus maišo naudoja paprastą arba palieka atliekas neleistinoje vietoje, savivaldybės tarnybos gali pradėti pažeidimo tyrimą.

Vadinasi, už tvarką Šveicarijoje mokama ne tik pinigais, bet ir kasdieniais įpročiais.

Lietuviams atrodo keista, tačiau už šių mokesčių slypi visai kita logika

Išgirdus apie lietaus mokestį, tariamą nuomą už nuosavą būstą ar privalomą radijo ir televizijos rinkliavą, nesunku suprasti, kodėl Šveicarijos mokesčių sistema užsieniečiams kelia nuostabą.

Tačiau svarbu atskirti tikruosius mokesčius nuo rinkliavų už konkrečias paslaugas. Lietaus nuotekų tvarkymo mokestis nėra mokėjimas už gamtos reiškinį. Tai būdas finansuoti infrastruktūrą, kuria naudojasi gyventojai ir nekilnojamojo turto savininkai.

Panašiai veikia ir specialių šiukšlių maišų sistema. Ji sukurta taip, kad daugiau atliekų išmetantys gyventojai prisidėtų didesne suma.

Kita vertus, tariamosios nuomos vertės apmokestinimas rodo, kad net ir turtingoje valstybėje ilgai galioję mokesčiai gali tapti politinių diskusijų objektu ir galiausiai būti panaikinti.

O lietuviams ši istorija primena, kad vien didelis atlyginimas dar neatskleidžia visos gyvenimo užsienyje kainos. Norint suprasti, kiek iš tiesų lieka pinigų, reikia žinoti ne tik algą, bet ir būsto išlaidas, draudimą, komunalinius mokesčius bei vietines rinkliavas.

Todėl kitą kartą išgirdę, kad Šveicarijoje uždirbama kelis kartus daugiau nei Lietuvoje, prisiminkite ir kitą medalio pusę. Šalyje, kurioje net nuo nuosavo stogo nutekantis lietaus vanduo gali atsirasti sąskaitoje, už aukštą gyvenimo kokybę tenka mokėti įvairiais būdais. O ar tokia sistema teisinga, ar pernelyg griežta – kiekvienas gali spręsti pats.