Tikriausiai ne kartą, žvelgdami į žvaigždėtą nakties dangų, susimąstėte: ar mes tikrai esame vieni šioje begalinėje visatoje? Dabar, analizuojant duomenis iš tolimo kosmoso, išryškėjo kažkas keisto ir stulbinančio. Astronomai, nukreipę galingiausius teleskopus į vieną mažą raudoną taškelį danguje, jo atmosferoje aptiko cheminius „pėdsakus“, kurie mokslo pasaulyje sukėlė tikrą audrą. Tai nėra eilinė žinutė apie rastą vandenį ar uolienas – šie signalai gali reikšti tai, ko žmonija ieškojo šimtmečius.
Tai ne šiaip dujos – tai „gyvybės parašas“
Kai astronomai ieško gyvybės už Žemės ribų, jie nesitiki pamatyti miestų šviesų ar skraidančių lėkščių. Jie ieško chemijos. Egzoplanetos yra per toli, kad jas būtų galima nufotografuoti detaliai, todėl mokslininkai tiria žvaigždžių šviesą, kuri skverbiasi pro planetos atmosferą.
Šiais metais, analizuojant Jameso Webbo kosminio teleskopo (JWST) duomenis, įvyko lūžis. Tolimos egzoplanetos atmosferoje buvo aptiktos molekulės, kurios Žemėje turi labai specifinę kilmę. Tai dimetilsulfidas (DMS) ir dimetildisulfidas (DMDS).
Kodėl tai taip svarbu? Mūsų planetoje šie junginiai beveik išimtinai susidaro dėl biologinio aktyvumo. Pagrindiniai jų „gamintojai“ yra jūrų planktonas ir mikrobų ekosistemos. Kitaip tariant, Žemėje DMS negali atsirasti be gyvybės. Jei šie junginiai egzistuoja kitoje planetoje tokiais kiekiais, kokius rodo prietaisai, tai gali būti stipriausias iki šiol rastas įrodymas, kad visatoje nesame vieni.
K2-18b: Paslaptingasis pasaulis raudonosios nykštukės glėbyje
Visų žvilgsniai dabar nukreipti į planetą, pavadinimu K2-18b. Tai pasaulis, esantis maždaug už 120–124 šviesmečių nuo mūsų. Jis yra apie 8,6 karto masyvesnis už Žemę ir skrieja aplink raudonąją nykštukę.
Svarbiausia yra tai, kad K2-18b skrieja vadinamojoje „gyvybės zonoje“ – atstumu nuo savo žvaigždės, kur temperatūra yra tinkama skystam vandeniui egzistuoti. Ankstesni tyrimai šioje planetoje jau buvo aptikę vandens garų, metano ir anglies dioksido, kas jau savaime buvo daug žadantis ženklas. Tačiau naujausi Kembridžo universiteto astronomų vadovaujamos komandos atradimai apie DMS pėdsakus pakėlė susidomėjimą šiuo dangaus kūnu į visiškai naują lygį.
Džiaugsmas su atsargumo prieskoniu: ar tai tikrai JIE?
Nors atradimas skamba kaip istorinė sensacija, mokslininkai išlieka atsargūs ir dar nėra pasirengę oficialiai paskelbti: „Gyvybė rasta“.
Problema ta, kad atmosferos signalai iš tokio tolimo objekto yra labai silpni ir, moksliškai tariant, „triukšmingi“. Kitos tyrėjų grupės, peržiūrėjusios tuos pačius duomenis, teigia, kad situacija nėra tokia vienareikšmė – kai kurios analizės nepatvirtina tų pačių molekulių egzistavimo arba jas interpretuoja kitaip. Gali būti, kad stebime naujus, mums dar nežinomus atmosferos cheminius procesus, kurie neturi nieko bendro su biologija.
Tačiau NASA ir mokslo bendruomenė sutinka: tai yra stipriausia užuomina, kokią tik esame matę. K2-18b tapo svarbiausiu taikiniu tolesniems tyrimams.
Ką tai reiškia mums?
Jei šie duomenys pasitvirtins, tai pakeis mūsų supratimą apie visatą. Mes nekalbame apie žalius žmogeliukus, o apie mikroskopinę gyvybę, kuri, tikėtina, klesti tolimame vandenyne po storais atmosferos debesimis.
Mes esame ant ribos – arba tai bus didžiausias atradimas žmonijos istorijoje, arba dar viena pamoka apie tai, kokia sudėtinga ir apgaulinga gali būti visatos chemija. Bet kuriuo atveju, tas mažas raudonas taškelis danguje dabar yra svarbesnis nei bet kada anksčiau. Ir jei atsakymas yra teigiamas, kyla kitas, dar labiau šokiruojantis klausimas: kaip pasaulis pasikeis, kai sužinosime tai oficialiai?
Šaltinis: https://www.ecoportal.net/en/biological-activity-k218b-planet/17515/
