Telefoną galima apsaugoti per dešimt minučių: šių trijų nemokamų nustatymų daugelis vis dar nepatikrina

Telefonas suvirpa ir ekrane pasirodo pranešimas apie prisijungimą iš nepažįstamo įrenginio. Žmogus tuo metu prie savo paskyros nesijungė, tačiau kažkas jau bando panaudoti nutekintą slaptažodį. Tokiose situacijose keli iš anksto įjungti nustatymai gali nulemti, ar bandymas bus sustabdytas, ar sukčiai pateks į el. paštą, nuotraukas ir kitas paskyras.

Svarbiausia tai, kad papildomos apsaugos programos ar mokama prenumerata nebūtinai reikalingos. „iPhone“ ir „Android“ telefonuose jau yra trys ypač naudingi įrankiai: dviejų veiksnių autentifikavimas, įspėjimai apie naujus prisijungimus ir programėlių leidimų kontrolė. Juos patikrinti galima per kelias minutes, tačiau nemažai žmonių telefonais naudojasi metų metus nė karto neatidarę šių nustatymų.

Sukčiai vis dažniau pasikliauja ne sudėtingu įsilaužimu į patį telefoną, o žmogaus klaida. Jie siunčia netikras siuntų žinutes, banko pranešimus, QR kodus ar prisijungimo puslapius ir tikisi, kad gavėjas pats atiduos slaptažodį. Dėl to geriausia apsauga prasideda ne nuo antivirusinės programos, o nuo nustatymų, kurie neleidžia vien pavogto slaptažodžio paversti visiška prieiga prie paskyros.

Vien slaptažodžio šiandien jau nepakanka

Pirmasis ir svarbiausias žingsnis – įjungti dviejų veiksnių autentifikavimą. Jis reiškia, kad prisijungimui neužtenka žinoti tik slaptažodį. Bandymą dar reikia patvirtinti telefone, patikimame įrenginyje, specialia programėle arba vienkartiniu kodu.

Tai ypač svarbu todėl, kad slaptažodžiai nuteka ne tik tada, kai žmogus pats paspaudžia sukčių atsiųstą nuorodą. Jie gali būti pavogti iš prastai apsaugotų interneto svetainių, atspėti automatizuotomis programomis arba pakartotinai panaudoti iš anksčiau nutekėjusios duomenų bazės. Jeigu tas pats slaptažodis naudojamas el. pašte, socialiniuose tinkluose ir interneto parduotuvėse, vienas nutekėjimas gali atverti kelias paskyras iš karto.

Dviejų veiksnių apsauga tokiu atveju tampa antra spyna. Net slaptažodį gavęs nusikaltėlis sustabdomas, nes neturi jūsų telefono ar patikimo įrenginio. „Microsoft“ anksčiau skelbė, kad daugiafaktorė autentifikacija gali užblokuoti daugiau kaip 99,9 proc. automatizuotų bandymų perimti paskyras. Tai nereiškia, kad žmogus tampa visiškai nepažeidžiamas, tačiau rizika sumažėja labai smarkiai.

„iPhone“ telefone šią funkciją galima patikrinti atidarius „Nustatymus“, paspaudus savo vardą ir pasirinkus prisijungimo bei saugumo skiltį. „Android“ įrenginiuose ji valdoma per „Google“ paskyros saugumo nustatymus. Meniu pavadinimai gali šiek tiek skirtis priklausomai nuo telefono gamintojo ir sistemos versijos, tačiau reikia ieškoti žodžių „dviejų veiksmų patvirtinimas“, „dviejų veiksnių autentifikavimas“ arba „2-Step Verification“.

Patikimiausia naudoti pranešimą jau prijungtame įrenginyje, autentifikavimo programėlę arba fizinį saugos raktą. SMS kodas taip pat geriau nei vien slaptažodis, nors jis laikomas silpnesniu, nes nusikaltėliai kartais bando perimti telefono numerį ar apgaule išvilioti patį kodą.

Prisijungimo pranešimas gali perspėti anksčiau nei dingsta paskyra

Antrasis nustatymas – įspėjimai apie naujus arba įtartinus prisijungimus. Jie dažnai jau būna aktyvūs, tačiau verta patikrinti, ar telefono ir paskyros pranešimai nėra išjungti.

Kai prie „Google“ paskyros prisijungiama iš naujo įrenginio, naudotojas gali gauti pranešimą su įrenginio tipu, apytiksle vieta ir prisijungimo laiku. Jeigu bandymas neatpažįstamas, galima iš karto nurodyti, kad tai buvote ne jūs, atsijungti nuo svetimo įrenginio ir pakeisti slaptažodį. Kuo greičiau sureaguojama, tuo mažiau laiko sukčiai turi peržiūrėti laiškus, pakeisti atkūrimo duomenis ar bandyti pasiekti kitas paskyras.

„Apple“ įrenginiuose bandant pirmą kartą prisijungti prie paskyros naujame telefone ar kompiuteryje, patikimuose įrenginiuose taip pat rodomas patvirtinimo langas. Jeigu žmogus tuo metu pats nesijungia, užklausos patvirtinti negalima. Vėliau verta peržiūrėti prie paskyros prijungtų įrenginių sąrašą ir pašalinti visus, kurių neatpažįstate.

Čia slypi ir viena svarbi apgaulė. Sukčiai žino, kad žmonės bijo prarasti paskyras, todėl patys siunčia netikrus „saugumo įspėjimus“. SMS žinutėje ar el. laiške gali būti rašoma, kad kažkas prisijungė prie banko, „Apple“, „Google“ ar siuntų tarnybos paskyros, o apačioje pateikiama nuoroda tariamai veiklai sustabdyti.

Tikras pranešimas dažniausiai rodomas pačioje programėlėje arba įrenginio saugumo lange. Gavus netikėtą žinutę saugiausia nespausti joje esančios nuorodos, o pačiam atidaryti oficialią programėlę ar svetainę. Jeigu ten jokio įspėjimo nėra, labai tikėtina, kad žinutė buvo tik masalas.

Seniai pamiršta programėlė gali turėti per daug teisių

Trečiasis patikrinimas dažnai nustebina labiausiai. Programėlė, kuri buvo įdiegta prieš dvejus metus ir nuo tada beveik nenaudojama, vis dar gali turėti prieigą prie vietos, mikrofono, kameros, nuotraukų ar kontaktų.

Ne kiekvienas leidimas reiškia pavojų. Navigacijos programėlei reikia vietos duomenų, vaizdo skambučių programėlei – kameros ir mikrofono, o žinučių programėlė gali prašyti prieigos prie kontaktų. Įtarimą turėtų kelti leidimas, kurio niekaip nepaaiškina programėlės paskirtis. Paprastam žibintuvėliui, skaičiuotuvui ar žaidimui paprastai nereikia nuolat matyti buvimo vietos, skaityti adresų knygos ar klausytis mikrofono.

„Android“ telefonuose leidimų apžvalga dažniausiai pateikiama privatumo arba saugumo nustatymuose. Privatumo skydelyje galima pamatyti, kurios programėlės neseniai naudojo kamerą, mikrofoną ar vietos duomenis. Ten pat nereikalingą prieigą galima panaikinti arba nustatyti, kad ji būtų suteikiama tik programėle naudojantis.

„iPhone“ įrenginiuose šią informaciją galima rasti skiltyje „Privatumas ir saugumas“. Atidarius, pavyzdžiui, mikrofono ar kontaktų kategoriją, matomas visas prieigą gavusių programėlių sąrašas. Jei programėlė naudojama retai arba leidimas jai nebūtinas, jį galima ramiai išjungti. Prireikus sistema leidimo paprašys dar kartą.

Tokį leidimų valymą verta atlikti bent kartą per metus, taip pat ištrinti nebenaudojamas programėles. Tai ne tik sumažina privatumo riziką, bet ir padeda atsikratyti programų, kurios veikia fone, siunčia pranešimus ar be reikalo naudoja akumuliatorių.

Dešimt minučių, kurios apsaugo daugiau nei sudėtingas slaptažodis

Šie trys nustatymai neapsaugos nuo kiekvienos įmanomos atakos, tačiau jie uždaro dažniausiai sukčių naudojamas duris. Dviejų veiksnių autentifikavimas sustabdo prisijungimą su pavogtu slaptažodžiu, įspėjimai leidžia iš karto pastebėti svetimą veiklą, o leidimų kontrolė sumažina programėlių turimą prieigą prie asmeninių duomenų.

Po to verta atlikti dar vieną paprastą patikrinimą – peržiūrėti, kokie įrenginiai prijungti prie „Apple“ ar „Google“ paskyros. Seni telefonai, parduoti planšetiniai kompiuteriai ar neatpažįstami įrenginiai turėtų būti pašalinti. Kartu naudinga patikrinti, ar nurodytas teisingas paskyros atkūrimo telefono numeris ir el. pašto adresas.

Didžiausia klaida – manyti, kad sukčiams neįdomus paprastas žmogus. Dauguma bandymų nėra nukreipti į konkretų asmenį: tos pačios žinutės, netikri QR kodai ir prisijungimo puslapiai vienu metu siunčiami tūkstančiams gavėjų. Sukčiams pakanka, kad suklystų vos keli.

Todėl nereikia laukti pirmojo įtartino prisijungimo. Dešimt minučių telefono nustatymuose gali būti daug naudingesnės nei brangi saugumo paslauga, įdiegta jau po to, kai paskyra buvo perimta.