Telefonas gali jus sekti net tada, kai guli ant stalo: ženklai, kurių nereikėtų ignoruoti

Mūsų telefonas jau seniai nebėra tik daiktas skambučiams ir žinutėms. Jis žino, kur gyvename, kur dirbame, kokiu maršrutu važiuojame, kokias parduotuves lankome, kokių prekių ieškome, su kuo bendraujame, kada miegame, kada judame, o kartais net ir tai, apie ką kalbėjome prie vakarienės stalo.

Todėl mintis, kad kažkas galėtų gauti prieigą prie tokio įrenginio, nėra maloni. Tai nebe vien techninė problema. Tai jausmas, kad kažkas įėjo į jūsų asmeninę erdvę nepabeldęs. Ne į kambarį, ne į stalčių, o į visą kasdienybę.

Kartais keistas telefono elgesys turi visiškai paprastą paaiškinimą: pasenusi baterija, nesėkmingas sistemos atnaujinimas, programėlės klaida, pilna atmintis ar prastas ryšys. Tačiau būna ir kitokių atvejų. Fone gali veikti programos, kurioms patys kadaise suteikėme per daug teisių. Gali būti įjungtas skambučių peradresavimas. Gali būti programėlė, kuri renka daugiau duomenų, nei jai reikia. Blogiausiu atveju telefone gali būti šnipinėjimo programinė įranga.

Tam nereikia būti programuotoju ar kibernetinio saugumo specialistu. Kai kuriuos ženklus gali pastebėti kiekvienas. Svarbiausia – nemoti ranka, jei jie kartojasi.

Keistas elgesys, kuris turėtų priversti suklusti

Pirmas signalas dažnai būna labai kasdieniškas. Telefonas guli ant stalo, jūs jo neliečiate, bet ekranas staiga pats įsijungia. Vieną kartą tai gali būti pranešimas, sistemos procesas ar net netyčinis pajudinimas. Bet jei tai kartojasi naktį, be aiškių pranešimų, verta pasidomėti, kas vyksta.

Kitas ženklas – netikėti persikrovimai. Telefonas ima pats išsijungti arba persikrauti, nors baterijos dar yra, o jūs nieko ypatingo nedarote. Tai gali būti sistemos klaida, bet gali rodyti ir fone veikiančius procesus, kurie apkrauna įrenginį.

Dar vienas dalykas – keisti garsai skambučio metu. Spragsėjimas, aidas, foninis triukšmas ar keisti pertrūkiai ne visada reiškia, kad kažkas jus klausosi. Dažnai tai tėra blogas ryšys, senas telefonas ar operatoriaus tinklo problema. Tačiau jei garsai kartojasi nuolat, skirtingose vietose ir su skirtingais pašnekovais, tokį simptomą verta įtraukti į bendrą įtarimų sąrašą.

Taip pat patikrinkite galeriją ir atsisiuntimų aplanką. Jei randate nežinomų failų, ekrano kopijų, dokumentų ar nuotraukų, kurių patys nekūrėte ir nesiuntėtės, tai jau rimtesnis ženklas. Kartais tokius failus sukuria programėlės, bet jos turėtų būti aiškios. Jei failų kilmės paaiškinti nepavyksta, verta patikrinti telefoną nuodugniau.

Baterija tirpsta akyse? Tai gali būti ne vien senas akumuliatorius

Vienas dažniausių įtartinų požymių – baterija ima išsikrauti neįprastai greitai. Žinoma, baterijos sensta. Jei telefonui jau treji ar ketveri metai, jis natūraliai laikys trumpiau nei naujas. Tačiau jei pokytis įvyko staiga, pavyzdžiui, dar vakar telefono užteko visai dienai, o dabar jis kaista ir išsikrauna per kelias valandas, verta ieškoti priežasties.

Paslėptos ar pernelyg aktyvios programėlės gali nuolat veikti fone, siųsti duomenis, naudoti mobilųjį internetą, mikrofoną, vietos nustatymą ar kitus leidimus. Visa tai eikvoja energiją. Dėl to telefonas gali šilti net tada, kai juo nesinaudojate.

Ypač įtartina, jei telefonas įkaista gulėdamas ant stalo, kai nėra kraunamas, neįjungta navigacija, nežaidžiate žaidimų ir nežiūrite vaizdo įrašų. Tokiu atveju pirmiausia reikėtų atsidaryti nustatymus ir pažiūrėti, kas naudoja bateriją.

„Android“ telefone eikite į nustatymus ir susiraskite skiltį „Akumuliatorius“ arba „Baterija“. Ten dažniausiai matysite, kurios programėlės suvartojo daugiausia energijos. „iPhone“ telefone kelias panašus: „Settings“ arba „Nustatymai“, tada „Battery“ arba „Baterija“. Jei sąrašo viršuje matote programėlę, kurios beveik nenaudojate, arba pavadinimą, kurio neatpažįstate, tai rimtas ženklas ją patikrinti.

Tas pats galioja ir mobiliojo interneto naudojimui. Jei nežinoma programėlė per trumpą laiką išsiuntė ar gavo daug duomenų, nors jos neatidarėte, tai nėra normalu. Tokiai programėlei reikėtų apriboti foninę veiklą, atimti leidimus arba ją pašalinti.

Patikrinkite, ar nėra įjungto skambučių peradresavimo

Vienas paprastesnių būdų, kaip gali nutekėti dalis informacijos, yra skambučių peradresavimas. Tai nebūtinai reiškia šnipinėjimą. Peradresavimas gali būti naudojamas balso paštui, darbo numeriams ar kitoms teisėtoms paslaugoms. Tačiau jei jis įjungtas be jūsų žinios, tai jau problema.

Telefonuose galima įvesti tam tikrus kodus skambinimo lange ir patikrinti, ar aktyvūs peradresavimai. Vienas iš dažniausiai minimų kodų yra *#21#. Jis gali parodyti, ar skambučiai, žinutės ar kiti ryšio elementai yra peradresuojami.

Kitas kodas – *#62#. Jis dažnai parodo, kur nukreipiami skambučiai, kai telefonas nepasiekiamas, išjungtas arba nėra ryšio. Čia neretai gali būti rodomas operatoriaus balso pašto numeris, ir tai nebūtinai yra pavojinga. Tačiau jei matote jums visiškai nepažįstamą numerį, ypač užsienietišką ar keistą, verta kreiptis į savo mobiliojo ryšio operatorių.

Dar vienas kodas – ##002#. Jis naudojamas visiems skambučių peradresavimams išjungti. Vis dėlto prieš jį naudodami turėkite omenyje: jei sąmoningai naudojate balso paštą ar darbo peradresavimą, šis kodas gali išjungti ir teisėtas funkcijas. Jei nesate tikri, geriau pasikonsultuoti su operatoriumi.

Lietuvoje tai aktualu tiek „Telia“, tiek „Bitės“, tiek „Tele2“ klientams. Jei kyla įtarimų, kad numeris peradresuojamas neaišku kur, patikimiausia skambinti operatoriui ir paprašyti patikrinti, kokios paslaugos aktyvios jūsų numeriui.

Ką iš tikrųjų padaro telefono apvertimas

Ne visi duomenų rinkimai yra šnipinėjimas, bet vis tiek verta juos riboti

Svarbu suprasti vieną dalyką: telefonai nuolat renka tam tikrus diagnostinius ir analitinius duomenis. Tai dar nereiškia, kad kažkas jus seka asmeniškai. Gamintojai renka informaciją apie klaidas, veikimą, sistemos patobulinimus, balso atpažinimo kokybę ir panašius dalykus. Tačiau jei jums rūpi privatumas, dalį tokių funkcijų galima išjungti.

„iPhone“ telefone verta nueiti į „Nustatymai“, tada „Privatumas ir saugumas“, susirasti „Analitika ir patobulinimai“ ir peržiūrėti, kas įjungta. Galite išjungti „Share iPhone Analytics“, „Improve Siri & Dictation“ ar panašias funkcijas, jei nenorite siųsti papildomų diagnostinių duomenų.

„Android“ telefonuose meniu gali skirtis priklausomai nuo gamintojo. „Samsung“, „Xiaomi“, „OnePlus“, „Google Pixel“ ar kiti įrenginiai turi skirtingas formuluotes, tačiau principas tas pats: nustatymuose ieškokite „Privatumas“, „Google“, „Diagnostika“, „Naudojimo duomenys“, „Reklamos ID“, „Leidimai“ ir panašių skilčių. Ten galima apriboti personalizuotas reklamas, diagnostikos siuntimą ir kai kuriuos balso ar teksto paslaugų duomenis.

Tai nėra panikos mygtukas. Tai tiesiog skaitmeninė higiena. Kaip užsirakinate duris, taip verta kartais užsirakinti ir nereikalingus duomenų kanalus.

Didžiausia skylė dažnai yra programėlių leidimai

Daugiausia problemų prasideda ne nuo sudėtingų įsilaužimų, o nuo paprasto dalyko: patys suteikiame programėlėms per daug teisių. Atsisiunčiame žaidimą, nuotraukų filtrą, žibintuvėlį, horoskopų programėlę, failų valiklį ar nemokamą VPN, o tada automatiškai spaudžiame „Leisti“, nes norime greičiau naudotis.

Po kelių mėnesių jau net neprisimename, kad ta programėlė turi prieigą prie mikrofono, kameros, kontaktų, vietos, nuotraukų ar pranešimų.

Todėl verta atlikti paprastą auditą. „Android“ telefone eikite į „Nustatymai“, tada „Programos“ arba „Apps“, susiraskite „Leidimai“ arba „Permission manager“. Ten atskirai peržiūrėkite, kurios programos turi prieigą prie kameros, mikrofono, vietos, kontaktų, SMS, failų ir telefono.

„iPhone“ telefone eikite į „Nustatymai“, tada „Privatumas ir saugumas“. Ten rasite atskiras skiltis: „Location Services“, „Microphone“, „Camera“, „Contacts“, „Photos“ ir kitas. Atidarykite kiekvieną ir peržiūrėkite, kam iš tiesų reikia šių leidimų.

Jei skaičiuotuvas prašo mikrofono, tai nėra normalu. Jei žibintuvėlio programėlė nori kontaktų, tai labai įtartina. Jei paprastas žaidimas nori nuolatinės prieigos prie jūsų buvimo vietos, verta paklausti savęs, kodėl.

Gera taisyklė: programėlė turi gauti tik tuos leidimus, kurie būtini jos funkcijai. Navigacijai reikia vietos. Kamera programėlei reikia kameros. Bet nuotraukų filtrui nebūtinai reikia jūsų kontaktų, o orų programėlei nebūtinai reikia tikslios vietos visą parą.

Mikrofonas ir kamera: kaip suprasti, kada jie naudojami?

Šiuolaikiniai telefonai jau turi tam tikras apsaugas. „iPhone“ viršuje rodo spalvotus indikatorius: žalias taškas reiškia, kad naudojama kamera, oranžinis – mikrofonas. „Android“ telefonuose taip pat dažnai rodomas mažas indikatorius ekrano viršuje, jei programėlė naudoja kamerą arba mikrofoną.

Jei tokį ženklą matote tuo metu, kai patys neatidarėte jokios programėlės, verta iškart patikrinti, kuri programa tai daro. Naujesnėse „Android“ versijose galima atsidaryti greitąjį meniu ir pamatyti, kokia programėlė naudoja mikrofoną ar kamerą. „iPhone“ telefone informaciją galima tikrinti per privatumo nustatymus ir programėlių leidimus.

Svarbu nepulti į paniką dėl kiekvieno taško. Kartais mikrofoną naudoja balso asistentas, vaizdo skambutis, diktofonas ar net programėlė, kuri ką tik buvo aktyvi. Tačiau jei kamera ar mikrofonas įsijungia be aiškios priežasties, ypač dažnai, leidimus būtina peržiūrėti.

Jei abejojate, tiesiog atimkite prieigą. Jei programėlei jos iš tikrųjų reikės, ji paprašys dar kartą. O jūs jau galėsite sąmoningai nuspręsti, ar verta leisti.

GPS sekimas: patogu, bet labai jautru

Vietos nustatymas yra viena jautriausių telefono funkcijų. Pagal ją galima suprasti, kur gyvenate, kur dirbate, pas ką lankotės, kokius maršrutus renkatės, kada būnate namuose, kada išvykstate ir kokias vietas lankote reguliariai.

Visiškai išjungti GPS kasdien nebūtinai verta. Tuomet neveiks navigacija, orų programos, taksi, maisto pristatymas, sporto programėlės, o pametus telefoną jį rasti bus sunkiau. Tačiau tikrai verta apriboti, kas ir kada mato jūsų vietą.

„iPhone“ telefone eikite į „Nustatymai“, „Privatumas ir saugumas“, tada „Vietos nustatymo paslaugos“. Ten kiekvienai programėlei galite parinkti: niekada neleisti, leisti tik naudojant programėlę arba leisti visada. Daugeliui programėlių visiškai pakanka leidimo „tik naudojant“. Taip pat verta išjungti tikslią vietą toms programoms, kurioms užtenka apytikslės.

„Android“ telefone eikite į „Nustatymai“, „Vieta“ arba „Location“, tada peržiūrėkite programėlių leidimus. Taip pat patikrinkite „Google“ paskyros vietovių istoriją. Jei nenorite, kad būtų kaupiama jūsų judėjimo istorija, ją galima išjungti „Google“ paskyros nustatymuose.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti programėles, kurios prašo nuolatinės vietos prieigos be aiškios priežasties. Jei nuolaidų, žaidimų ar nuotraukų programėlė nori žinoti, kur esate visą parą, tai jau privatumo klausimas.

Jei įtariate, kad pažeista „Google“ ar „Apple ID“ paskyra

Kartais problema būna ne pačiame telefone, o paskyroje. Jei kažkas gauna prieigą prie jūsų „Google“ arba „Apple ID“, jis gali matyti dalį duomenų, įrenginių sąrašą, atsargines kopijas, nuotraukas, debesijos failus ar net vietą, jei tokios funkcijos įjungtos.

Jei turite įtarimų, pirmas žingsnis – pakeisti paskyros slaptažodį. Rinkitės ilgą, unikalų slaptažodį, kurio nenaudojate niekur kitur. Po to įjunkite dviejų veiksnių autentifikavimą, jei jis dar neįjungtas.

„Google“ paskyroje verta nueiti į saugos skiltį ir patikrinti, kokie įrenginiai prijungti prie paskyros. Jei matote nepažįstamą telefoną, kompiuterį ar vietą, atsijunkite nuo to įrenginio. „Apple ID“ paskyroje taip pat galima peržiūrėti prijungtus įrenginius ir pašalinti tuos, kurių neatpažįstate.

Lietuvoje daug žmonių naudoja tą patį slaptažodį elektroniniam paštui, socialiniams tinklams, parduotuvėms ir kitoms paskyroms. Tai labai pavojinga. Jei nuteka vienos svetainės duomenys, tas pats slaptažodis gali atverti duris į daug svarbesnes paskyras.

Atsargiai su SMS žinutėmis: sukčiai dažnai taikosi į lietuvius

Lietuvoje labai dažnos netikros SMS žinutės ir el. laiškai, apsimetant kurjeriais, bankais, Valstybine mokesčių inspekcija, „Sodra“, policija, „Omniva“, „DPD“, „Lietuvos paštu“ ar kitomis žinomomis institucijomis. Žinutė dažnai atrodo skubi: „neapmokėta siunta“, „jūsų paskyra bus užblokuota“, „patvirtinkite duomenis“, „sumokėkite nedidelį mokestį“.

Būtent taip žmonės dažnai patys atiduoda prisijungimus arba įsidiegia kenkėjiškas programėles. Nuoroda gali nuvesti į netikrą puslapį, kuris atrodo beveik kaip tikras. Ten įvedami prisijungimo duomenys, banko informacija ar kortelės numeris.

Taisyklė paprasta: neskubėkite spausti nuorodų iš SMS. Jei žinutė atrodo kaip nuo banko, kurjerio ar institucijos, geriau patys atsidarykite oficialią svetainę arba programėlę. Ne per nuorodą žinutėje, o savarankiškai. Jei abejojate, skambinkite oficialiu numeriu, nurodytu įmonės svetainėje.

Ypač pavojinga diegti programėles iš nuorodų SMS žinutėse. „Android“ telefonuose niekada neįjunkite leidimo diegti programas iš nežinomų šaltinių, nebent tiksliai suprantate, ką darote. Daugumai žmonių to niekada nereikia.

Programėlės tik iš oficialių parduotuvių

Vienas paprasčiausių būdų apsisaugoti – diegti programėles tik iš „Google Play“ arba „App Store“. Tai negarantuoja absoliutaus saugumo, bet labai sumažina riziką. Neoficialiose svetainėse platinamos „nemokamos“, „atrakintos“, „premium“ ar „nulaužtos“ programėlės dažnai yra puikus būdas į telefoną įsileisti kenkėjišką kodą.

Ypač atsargiai reikėtų vertinti nemokamus VPN, telefono valymo programėles, baterijos „optimizatorius“, nežinomus antivirusus, žaidimų modifikacijas ir suaugusiesiems skirtą turinį siūlančias programėles. Jos dažnai prašo daug leidimų ir ne visada aišku, ką veikia fone.

Jei programėlės nenaudojate, ištrinkite. Kuo mažiau nereikalingų programėlių telefone, tuo mažiau galimų spragų. Tai labai paprastas, bet veiksmingas saugumo principas.

Telefono atnaujinimai nėra tik naujos piktogramos

Dalis žmonių atnaujinimus atideda savaitėmis ar mėnesiais, nes bijo, kad telefonas sulėtės, pasikeis meniu ar atsiras nepatogumų. Tačiau saugumo požiūriu atnaujinimai labai svarbūs. Juose dažnai taisomos spragos, kuriomis gali pasinaudoti sukčiai ar kenkėjiškos programos.

Jei telefonas vis dar gauna saugumo atnaujinimus, juos verta įdiegti. Jei įrenginys labai senas ir atnaujinimų nebeg gauna, reikėtų būti dar atsargesniems su programėlėmis, nuorodomis ir paskyrų saugumu.

Tas pats galioja ir programėlėms. Banko, el. pašto, naršyklės, susirašinėjimo ir autentifikavimo programėlės turėtų būti atnaujintos. Būtent jos dažniausiai saugo jautriausią informaciją.

Ką daryti, jei įtarimai rimti?

Jei pastebite daug įtartinų ženklų vienu metu – telefonas kaista, greitai išsikrauna, atsiranda neaiškių programėlių, kamera ar mikrofonas įsijungia be priežasties, paskyrose matote svetimus prisijungimus – reikėtų veikti nuosekliai.

Pirmiausia pakeiskite svarbiausių paskyrų slaptažodžius iš kito saugaus įrenginio, pavyzdžiui, kompiuterio, kuriuo pasitikite. Pradėkite nuo el. pašto, nes per jį dažnai atkuriami kiti slaptažodžiai. Tada keiskite „Google“ arba „Apple ID“, banko, socialinių tinklų, susirašinėjimo programų slaptažodžius.

Antra, patikrinkite programėles ir pašalinkite visas, kurių neatpažįstate arba kuriomis nepasitikite. Trečia, peržiūrėkite leidimus. Ketvirta, atnaujinkite sistemą. Penkta, patikrinkite peradresavimus ir kreipkitės į operatorių, jei matote ką nors neaiškaus.

Jei situacija tikrai rimta, ypač jei galėjo nutekėti banko duomenys ar prisijungimai prie elektroninių paslaugų, verta kreiptis į banką, mobiliojo ryšio operatorių ar kibernetinio saugumo specialistus. Jei patyrėte finansinę žalą ar sukčiavimą, reikėtų kreiptis ir į policiją.

Kraštutinis variantas – telefono gamyklinių nustatymų atkūrimas. Tai gali pašalinti daugumą kenkėjiškų programų, bet prieš tai reikia išsisaugoti svarbius duomenis. Vis dėlto atsarginės kopijos taip pat gali turėti problemų, todėl po atkūrimo geriau programėles diegti švariai, o ne automatiškai susigrąžinti viską be atrankos.

Paprastas privatumo patikrinimas, kurį verta atlikti kartą per mėnesį

Nebūtina kasdien gyventi įtariant, kad telefonas jus seka. Tačiau verta kartą per mėnesį skirti dešimt minučių mažam patikrinimui. Pažiūrėkite, kurios programos naudoja daugiausia baterijos. Patikrinkite mobiliojo interneto naudojimą. Peržiūrėkite kameros, mikrofono, vietos ir kontaktų leidimus. Pašalinkite programėles, kurių nenaudojate. Patikrinkite, ar nėra keistų prisijungimų prie „Google“ ar „Apple ID“.

Tai panašu į namų durų patikrinimą prieš miegą. Ne todėl, kad kasnakt kažkas bandys įsilaužti, o todėl, kad ramiau žinoti, jog durys užrakintos.

Išmanusis telefonas yra labai patogus, bet jis neturi tapti atvira knyga visiems, kas moka paspausti tinkamą nuorodą ar išprašyti per daug leidimų. Kuo mažiau aklai spaudžiate „Leisti“, kuo rečiau diegiate neaiškias programėles ir kuo dažniau peržiūrite nustatymus, tuo daugiau kontrolės lieka jūsų rankose.

Svarbiausia – ne paranoja, o kontrolė

Telefonas gali elgtis keistai dėl daugybės priežasčių. Ne kiekvienas įkaitimas reiškia šnipinėjimą. Ne kiekvienas baterijos šuolis reiškia kenkėjišką programą. Ne kiekvienas spragtelėjimas skambučio metu yra pasiklausymas. Bet jei ženklai kartojasi, jų ignoruoti nereikėtų.

Mūsų privatumas šiandien labai dažnai priklauso ne nuo vieno didelio sprendimo, o nuo mažų kasdienių veiksmų. Ar spaudžiame įtartinas nuorodas. Ar diegiame programėles iš neaiškių vietų. Ar leidžiame bet kam naudoti mikrofoną ir kamerą. Ar naudojame tą patį slaptažodį visur. Ar paliekame telefoną be užrakto. Ar tikriname, kas vyksta mūsų paskyrose.

Kuo išmanesni tampa telefonai, tuo išmanesni turime būti ir mes. Ne iš baimės, o iš pagarbos savo asmeniniam gyvenimui.

Nes telefonas yra ne tik ekranas kišenėje. Tai jūsų pokalbiai, nuotraukos, maršrutai, dokumentai, bankas, darbas, šeima ir visa kasdienybė. Ir visa tai verta saugoti.